Mikalojus Sapiega (1644)
| Mikalojus Sapiega (1644) | |
|---|---|
| |
| Sapiegos | |
| |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1581 m. |
| Mirė | 1644 m. kovo 14 d. (~63 metai) |
| Tėvas | Mikalojus Sapiega |
| Motina | Ana Andrejevna Višniovecka |
 Vikiteka |
Mikalojus Sapiega (1644) |
Mikalojus Pijus Sapiega (apie 1581 m. − 1644 m. kovo 14 d.) − LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rūmininkas (1616), Lietuvos didysis vėliavininkas (1627−1638), Minsko (1638) ir Bresto vaivada (1638−1642), Vilniaus kaštelionas (1642−1644).
Jam priklausė Kodenis (ten pastatė bažnyčią ir ligoninę), Višnica, Zaozerje ir Mstižas.
Biografija
redaguotiLietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Polocko vaivados Mikalojaus Sapiegos (1545−1599) antrasis sūnus nuo santuokos su kunigaikštyte Ana Andrejevna Višniovecka (m. apie 1595).
Jaunystėje kartu su broliu Kristupu sapiega daug keliavo po Vakarų Europą, mokėsi jėzuitų kolegiume, Braneve (Bransburge), po to universitetuose Vienoje, Trire, Maince (1608), Paryžiuje (1609−1610) ir Madride (1611). Taip pat broliai aplankė Romą (1612) ir Maltos salą (1613). 1613 metų spalį Mikalojus ir Kristupas Sapiegos grįžo į tėvynę.
Grįžę iš užsienio namo Mikalojus Sapiega pabandė pradėti politinę karjerą, kuri, nežiurint į giminaičio, Lietuvos didžiojo Leono Sapiegos palaikymą, iš pradžių nepavyko. 1621 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą, 1622 metais tapo Lietuvos tribumolo deputatu.
1625−1627 metais Mikalojus Sapiega vėl buvo užsienyje, daugiausiai Italijoje. 1627 metais grįžęs namo gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę.
1632 metais Lietuvos didysis vėliavininkas Mikalojus Sapiega dalyvavo Lenkijos karaliaus Zigmanto II Vazos laidotuvėse. 1634 metais Lietuvos tribunolo maršalkos pareigose sutiko karalių Vladislovą ir karalaitį Joną Kazimierą, gįžtančius iš Smolensko kampanijos. 1637 ir 1638 metais buvo renkamas pasiuntiniu į seimą.
1638 metų liepą Mikalojus Sapiega gavo Minsko vaivados pareigybę, o tų pačių mtų lapkritį tapo Bresto vaivada. 1642 metais Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, kad sustiprinti Sapiegų pozicijas Lietuvoje, Mikalojų Sapiega paskyrė Vilniaus kaštelionu.
Šeima
redaguotiBuvo vedęs du kartus. 1616 metais pirma santuoka buvo su Jadvyga Ana Vaina (m. 1642), nuo santuokos su kuria turėjo du sūnus ir tris dukteris:
- Kazimieras Melchiadas (1625−1654), karaliaus rūmininkas (1647), Žiežmarių seniūnas
- Jonas Ferdinandas (1629−1659), Lietuvos didysis taurininkas
- Alšiė, Belzo pakamario Juozapo Karpio žmona
- Terezė, 1-mas vyras karaliaus pulkininkas ir Žiežmarių seniūnas Felicijonas Tiškevičius, 2-ras vyras Mstislavlio kaštelionas, kunigaikštis Antonijus Druckis-Sakalinskis
- Jana Petronėlė, Bresto vaivados Stepono Kurčo žmona.
1643 metais antrą kartą vedė Elžbietą Prisinovską (m. po 1648), nuo sanntuokos su kuria vaikų neturėjo.
Literatūra
redaguoti- Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. − Мн.: БелЭн, 2005. − Т. 2: Кадэцкі корпус − Яцкевіч. − С. 548. − 788 с. − ISBN 985-11-0378-0.
Nuorodos
redaguoti- Sapiegų giminės genealogija Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.