Mikšo spaustuvė – pirmoji lietuvių tautinio sąjūdžio poligrafijos įmonė Mažojoje Lietuvoje, veikusi 1885 m. spalio mėn. – 1886 m. birželio mėn. Tilžėje.

Istorija redaguoti

Savininkas Jurgis Mikšas poligrafininko profesijos mokėsi Albano ir Kybelkos spaustuvėje Ragainėje. Spaustuvę įsteigė gavęs tėviškės dalį. Dėl skolų ir konflikto su lietuvių visuomenės veikėjais J. Mikšas 1886 m. bankrutavo. Spaustuvės įrenginius varžytynėse įsigijo Luisas Arnoldtas ir Ernstas Vejeris, kurie vėliau įsteigė Vejerio ir Arnoldto spaustuvę.

Veikla redaguoti

Spaustuvėje Jurgis Mikšas nuo penkto numerio, 1885 m. leido ir redagavo pirmąjį tautinį lietuvių mėnraštį „Aušra“ (ėjo 18831886 m.), savaitraštį „Nemuno sargas“ (18841987 m.). Spaustuvė gotikiniais ir lotynų rašmenimis spausdino pasaulietinio turinio literatūrą, grožinę ir mokslo populiarinamąją kūrybą, mokymo ir praktinės veiklos vadovus. Autoriai: Petras Arminas-Trupinėlis, Jonas Basanavičius, M. Frydebergas, Martynas Jankus, Vilius Kalvaitis, Adomas Honoris Kirkoras, Mykolas Miežinis, Jonas Šliūpas, Liuda Šliūpienė, Petras Vileišis, Dovas Zaunius. Spaustuvėje iš viso 23 knygos, skirtos Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, iš jų 7 knygas J. Mikšas išleido savo lėšomis. Spaustuvės leidiniai prisidėjo prie lietuvių tautinio sąjūdžio.[1]

Literatūra redaguoti

  • Domas Kaunas. Aušrininkas: Tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas, Vilnius.

Šaltiniai redaguoti

  1. Domas KaunasMikšo spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 118 psl.