Mijaugonių dvaras

54°47′27″š. pl. 24°36′57″r. ilg. / 54.790906°š. pl. 24.615965°r. ilg. / 54.790906; 24.615965

Mijaugonių dvaras
Apleistas gyvenamasis namas
Vieta	Kloniniai Mijaugonys, Elektrėnų savivaldybė
Įkurtas	XVIII a. vid.
Bajorų giminės	de Raesai, Pliateriai, Grybauskai
Parkas	Kūdros, želdinių fragmentai
Pastatų būklė	Išlikę įvairūs dvaro ir kolūkio laikų pastatai

Mijaugonių dvaras – buvusio dvaro sodyba, esanti Kloninių Mijaugonių kaime (Kietaviškių sen.), Elektrėnų savivaldybėje, šalia automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio 1810 Kloniniai Mijaugonys–Elektrėnai , į šiaurę nuo Salceko ežero. Išlikęs apleistas gyvenamasis namas, akmens mūro ūkinių pastatų (svirnai, tvartas), kolūkmečio medinių statinių griuvėsių, metalinis vandens bokštas, gelžbetoninių siloso tranšėjų liekanos. Telkšo kelios užželiančios kūdros. Kitoje automagistralės pusėje, Kalniniuose Mijaugonyse, laukuose tarp medžių įsiterpusios neveikiančios kapinaitės su pora išlikusių antkapių. Objektas Kultūros vertybių registre neįrašytas.

Istorija redaguoti

1743 m. parapijos gyvenviečių sąraše paminėtas Mijaugonių dvaras, kuriam priklausė 1 sodyba, 21 gyventojas, 7 tarnai ir 2 atsargos kareivių šeimos, taip pat Kloninių Mijaugonių (lenk. Mileygany Dolne) kaimas su 12 sodybų ir 109 gyventojais.

XIX a. pirmoje pusėje Mijaugonių dvarą su kaimu valdė De Raesai. 1868 m. valdų savininkais buvo minimi grafai Pliateriai.^[1]^[2] 1897 m. dvaro nuosavybėje buvo 101 gyventojas ir 672 deš. žemės, o Mijaugonių kaimui priklausė 197 gyventojai ir 222 deš. žemės.

Apie 1918 m. Mijaugonių dvaro svirne ir arklidėse buvo įrengta koncentracijos stovykla, kurioje apie pusmetį buvo kalinami prancūzai. Antrojo pasaulinio karo metais čia laikyti kelio tiesimo darbuose dirbę žydai.^[3] 1921 m. duomenimis, Mijaugonių dvare per I pasaulinį karą buvo palaidoti 23 kareiviai.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, dalis Mijaugonių dvaro žemių buvo nacionalizuota, išdalinta savanoriams. 1919 m. V. Pliateriui priklausęs dvaras nusavintas, o 1920 m. – išdalintas. Kaimas 1922 m. išskirstytas į vienkiemius. Po dvaro nacionalizacijos, dalį dvaro žemių nupirko Jonas ir Teresė Grybauskai, sugrįžę iš Amerikos. Jie perstatė kai kuriuos dvaro pastatus, gyvenamąjį namą. Po 1945 m. dvare buvo įkurta mokykla, apgyvendintos mokytojų šeimos.^[1]