Mielniko valsčius
| Mielniko valsčius lenk. Gmina Mielnik | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Semiatičės apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Mielnikas | ||||||
| Gyventojų | 2 708 | ||||||
| Plotas | 196,24 km² | ||||||
| Tankumas | 14 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2010052 | ||||||
| Pašto kodas | PL 17-307 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | www.mielnik.com.pl/ | ||||||
Mielniko valsčius (lenk. Gmina Mielnik) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje. Centras – Mielnikas. Ribojasi su Konstantinuvo, Nužeco Stacjos, Sarnakų, Semiatičės valsčiais ir Gudija.
IstorijaKeisti
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569–1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Gardino gubernijos. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1934 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Radziviluvkos valsčiui. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paviršiaus struktūraKeisti
Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 196,24 km², iš kurių:
- ariama žemė: 35 %
- miškai: 59 %
- vandens telkiniai: 6 %
Valsčius sudaro 13,44 % Semiatičės apskrities.
GyventojaiKeisti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 2708 | 100 % | 1412 | 52,1 % | 1296 | 47,9 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
13,8 | 7,2 | 6,6 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2105,06 zlotai.[7]
Tautinė sudėtisKeisti
2002 m. gyveno 2 781 žmonės:[8]
- Lenkai – 94,9 % (2 641);
- Gudai – 4,1 % (116);
- Ukrainiečiai – 0,68 % (19);
- Kiti – 0,17 % (5).
Administracinis suskirstymasKeisti
Adamovas, Graboviecas, Homotai, Konskie Gurai, Koterka, Kudeliče, Mačkoviče, Mentna, Mielnikas, Moščona Krulevska, Nemiruvas, Oksiutiče, Oslovas, Pavloviče, Porembai, Radziviluvka, Sutnas, Tokarai, Vaikuvas ir Vilanovas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
