Melniko žemė

Melniko žemė lenk. Ziemia mielnicka
← XIV a. – 1795 →   →
Administracinis centras	Melnikas
XIV a.-1513	Trakų vaivadija
1513-1793	Palenkės vaivadija (ATR)
1793-1795	Palenkės vaivadija (1793)

Melniko žemė (lenk. Ziemia mielnicka) – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 1513–1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje. Žemės buvo išsidėstę dabartinės Palenkės, Mazovijos ir Liublino vaivadijose Semiatičės ir Losicės apskrityse. Žemių centras buvo Melniko miestas. Didesnės žemių gyvenvietės buvo: Palenkės Mendzyžecas, Semiatičė, Nemiruvas, Horodiščė ir Rosošas. Šiaurėje žemės ribojosi su Bielsko žemėmis, vakaruose su Drohičino žemėmis, pietvakariuose su Livo žemėmis, rytuose su Bresto vaivadija. Žemė turėjo du atstovus Lenkijos Karalystės Seime. Žemės seniūnai reziduodavo Melnike, Melniko pilyje ir Losicėje.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Iki XIV a. vidurio šios žemės priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1569–1793 m. ATR, Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. žemės priskirtos naujai sudarytai Palenkės vaivadijai. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. šiaurinė žemių dalis atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, o pietinių žemių dalis atiteko Austrijos karalystės Vakarų Galicijai.

Melniko seniūnai

• Sanco de Melnyky – nuo 1388 m.
• Rafalis Račko iš Pučic Pučicki (Rafał Raczko) seniūnas nuo 1485 m.
• Rafalis Mlečko de Čaple (Rafał Mleczko de Czaple) – seniūnas nuo 1493 m.
• Stanislovas Nemira Gžimalič (Stanislav Niemira Grzymalicz) – 1499–1533
• Mikolajus Andruševičius (Mikołaj Andruszewicz) – 1533.XI.10-1535
• Nikodemas Janovičius Šviejko (Nikodem Janowicz Świejko) – 1537–1549
• Bohdanas Siemaško (Bohdan Siemaszko) – nuo 1549.08.17
• Janas Ižkovičius (Jan Irzykowicz) – 1551, 1554, 1557
• Jarošas Korickis (Jarosz Korycki) – 1559, 1565
• Gžegožas Volovičius (Grzegorz Wołłowicz) – nuo 1566 m.
• Motiejus Savivkis (Maciej Sawicki) – 1567.09.08-1576 m.
• Vojcechas Savickis (Wojciech Sawicki) – 1576–1611.12.25
• Vojcechas Niemira (Wojciech Niemira) – 1611–1625
• Kristupas Viesiolovskis (Krzysztof Wiesiołowski) – 1626–1637.04.19
• Mečislavas Mlečko (Mieczysław Mleczko ze Szkopów) – 1637.04.25 – 1646.06.19
• Vojcechas Emerikas Mlečko (Wojciech Emeryk Mleczko) – 1646.06.19 – 1665.04.21
• Stanislavas Mlečko (Stanisław Mleczko) – 1665.04.21 – 1667
• Kazimieras Cieciševskis (Kazimierz Cieciszewski) – 1667, 1669, 1672, 1673, 1682
• Janas Severinas Cieciševskis (Jan Seweryn Cieciszewski) – 1689, 1697, 1701, 1702
• Simonas Jurskis (Szymon Jurski) – 1709–1711
• Janas Vladislavas Kunatas Virozembskis (Jan Władysław Kunat Wyrozębski) – 1717–1725
• Mykolas Juozapas Sapiega (Michał Józef Sapieha) – 1727
• Karolis Juozapas Sedlnickis (Karol Józef Sedlnicki) – 1732–1738
• Lukas Aleksandras Butleris (Łukasz Aleksander Butler) – 1739–1775
• Adamas Šidlovskis (Adam Szydłowski) – 1777, 1791, 1797, 1800, 1807