Miežonys (Kaišiadorys)

Miežonys
{{#if:280
Kelias į Kaišiadoris Miežonių pakraščiais
Miežonys
Miežonys
54°53′02″š. pl. 24°24′54″r. ilg. / 54.884°š. pl. 24.415°r. ilg. / 54.884; 24.415 (Miežonys)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Palomenės seniūnija
Gyventojų (2021) 138
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Miežónys
Kilmininkas: Miežonių̃
Naudininkas: Miežonìms
Galininkas: Miežónis
Įnagininkas: Miežonimìs
Vietininkas: Miežonysè

Miežonys – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, prie geležinkelio į Jonavą ir kelio  1814  KaišiadorysMiežonysPalomenė . Greta kaimo teka Dumsė ir Lomena. Kaime yra senkapis, kapinės.

Istorija redaguoti

Miežonys (dar minimi kaip Mižonys) 1590 m. priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1744 m. Miežonys minimi Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1885 m. minimi treji Miežonys: kaimas, užusienis su 1 sodyba ir 4 gyventojais katalikais bei Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšakos į Kauną sargų sodybos (4 sodybos ir 21 gyventojas katalikas).

1915 m., pirmojo pasaulinio karo mūšių metu kaime sudegė keli namai. Miežonyse veikė pradinė mokykla, 1957–1962 m. – septynmetė, vėliau – aštuonmetė. Nuo 1948 m. priklausė „Vienybės“ kolūkiui.[2]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m.
1795 m. 1880 m. 1905 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6]
84 240 339 304 312 255
1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
225 194 206 169 138 -


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Miežonys, Kaišiadorių enciklopedija. Kaišiadorių krašto muziejus
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. MiežonysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 582 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra redaguoti

  • Miežonys (sud. Juozapas Tomkus). – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2010. – 334 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-646-36-5