Miežių arbata – skrudintų miežių arba miežių salyklo užpilas. Šis gėrimas yra švelnaus duonos – riešutų skonio, jį galime gerti tiek karštą, tiek šaltą.

Japoniška miežių arbata mugicha

Miežių arbata daugiausia vartojama Japonijoje, kur ją vadina Mugicha ir Korėjoje – Boricha. Tradiciškai ji ruošiama apie 10 minučių verdant specialiai skrudintus miežius. Priklausomai nuo metų laiko gėrimas patiekiamas karštas arba jau atvėsintas. Kadangi salyklas lengvai išbrinksta vandenyje, miežių salyklo arbata gali būti paruošiama vakariečiams įprastu būdu – užplikius puodelyje verdančiu vandeniu.

Korėjoje Boricha paprastai parduodama biri ir ruošiama tradiciniu būdu. Japonijoje Mugicha nuo devintojo dešimtmečio įgijo daug įvairių pavidalų: ją galima įsigyti birią, dideliuose arbatos maišeliuose, skirtuose supaprastinti tradicinį paruošimo būdą, maltą mažuose maišeliuose arba jau paruošta buteliuose.

Manoma, jog ši arbata valo organizmą, mažina cholesterolį, padeda nuo skrandžio ir žarnyno uždegimų, bronchito.

Taip pat miežių arbatoje yra antioksidantų. Tai nustatyta biocheminiais tyrimais, aprašytais 2004 m. Gruodžio mėnesį pasirodžiusiame darbe „Biomokslas, Biotechnologija ir biochemija“.[1]

Amerikos mitybos koledžo 2008 m. birželio mėnesio žurnale [2] aprašytas eksperimentas atliktas su padidintą cholesterolio kiekį turinčiais suaugusiais. Skrudinto salyklo miežių gėrimo ekstraktas sumažino jų cholesterolio kiekį kraujyje ir nuslopino apetitą be šalutinio poveikio.

Kitas eksperimentas buvo aprašytas Mitybos mokslo ir Vitaminologijos žurnale 2002 m. balandžio mėnesį.[3] Vienas puodelis skrudintų miežių salyklo arbatos per dieną suaktyvino eksperimento dalyvių kraujotaką.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Antioksidantai miežių arbatoje, Biomokslas, Biotechnologija ir biochemija 2004 m. gruodis 68(12):2616-8
  2. Miežių salyklo gėrimo poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje Archyvuota kopija 2012-01-14 iš Wayback Machine projekto., Amerikos mitybos koledžo žurnalas 2008 m. birželis.
  3. Miežių salyklo gėrimo poveikis kraujotakai[neveikianti nuoroda], Mitybos mokslo ir Vitaminologijos žurnalas. Vol. 48, No. 2(2002) p. 165–168.