Mia May
| Mia Mei vok. Mia May | |
|---|---|
| |
| Gimimo vardas | Hermine Pfleger |
| Gimė | 1884 m. birželio 2 d. Viena, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1980 m. lapkričio 28 d. (96 metai) Los Andželas, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Joe May (susituokė 1902 m.; iki jo mirties 1954 m.) |
| Vaikai | Eva May |
| Veikla | Aktorė |
| Aktyvumo metai | 1889–1924 m. |
| Parašas | |
| |
Mia Mei (vok. Mia May; gimimo vardas Herminė Pflėger (vok. Hermine Pfleger); 1884 m. birželio 2 d. – 1980 m. lapkričio 28 d.) – austrų aktorė.[1] Ji buvo ištekėjusi už austrų kino prodiuserio ir režisieriaus Džo Mėjaus[2] ir 1912–1924 m. nusifilmavo 44 filmuose. Jos dukra buvo aktorė Eva Mei.
Biografija redaguoti
Mia Mei gimė 1884 m. birželio 2 d. Vienoje kaip kepėjo Johano Pflėgerio ir kepėjos Albinos Pflėger duktė Herminė Pflėger. Jos vyresnioji sesuo Marija (1879–1958 m.), vaidinusi Mici Telmont vardu, buvo antroji komiko Hainricho Aizenbacho žmona.
Būdama penkerių ji debiutavo Jantšo teatro scenoje ir iki 14 metų vaidino vaikiškus vaidmenis. Paauglystėje ji tęsė karjerą scenoje, su sceniniu slapyvardžiu Herma Angelot ir pasirodydavo „Apollo“ teatre kaip aktorė ir dainininkė. Besimokydama vidurinėje mokykloje ji pradėjo lankyti baleto pamokas pas Luizą Ubermaser.
1902 m. ji ištekėjo už Jozefo Oto Mandelio ir po septynių savaičių susilaukė dukters Evos Marijos Mandel.[3] Tuomet Herma Angelot tapo Mia Mei, o kai jos vyras pradėjo dirbti kino versle, jis pasivadino Džo Mėjumi.
1911 m. M. Mei išvyko į Hamburgą vaidinti Vilhelmo Bendinerio teatre „Neues Operettentheater“. 1912 m. Mėjų šeima apsigyveno Berlyne, kur jos vyras įsidarbino kino režisieriumi. Tuo metu ji debiutavo filme „Šachtos gylyje“ (1912 m.), kurį režisavo jos vyras, po to sekė 1913 m. trumpametražis filmas „Kas pakels akmenį?“ ir „Paslaptingoji vila“ (1914 m.), kuriame debiutavo ir jų dukra Eva.
1915 m. Džo Mėjus įkūrė kino kompaniją „May-Film Gmb“, kurios generaline direktore tapo Mia Mei.[4] Jai taip pat priskiriamas filmo „Tavo didžioji paslaptis“ (1918 m.) scenarijus.
M. Mei vaidino tokiuose filmuose kaip „Hilda Varen ir mirtis“ (1917 m.), kuriam scenarijų parašė Fricas Langas, „Grafienė elgeta“ (1918 m.), „Platoniška santuoka“ (1919 m.), „Veritas Vincit“ (1919 m.) ir „Meilės tragedija“ (1923 m.) su Emiliu Janingsu ir jauna Marlen Ditrich. M. Mei apie M. Ditrich sakė: „Prisimenu ją kaip labai linksmą ir įdomią, patrauklią ir originalią. Joks vyras negalėjo jai atsispirti. Ji ėjo su monokliu ir penkių raudonų lapių boa. Kitomis progomis ji vilkėdavo vilko kailio iškamšą. Žmonės ją sekdavo gatvėmis, juokdavosi iš jos, bet ji juos žavėjo“.[5]
1919–1920 m. M. Mei suvaidino 8 dalių kino seriale „Pasaulio šeimininkė“. Kurį laiką ji buvo tokia pat populiari kaip aktorės Asta Nilsen, Heni Porten ir Pola Negri.[6]
Paskutinis M. Mei pasirodymas ekrane buvo filme „Baronienės S meilės laiškai“ (1924 m.). Ji nutraukė karjerą 1924 m., kuomet nusižudė jos dukra Eva.
1933 m. prasidėjus nacių okupacijai, Mia su vyru per Prancūziją emigravo į Ameriką. 1949 m. jie Los Andžele atidarė restoraną „Žydrasis Dunojus“, tačiau jis nebuvo sėkmingas ir netrukus buvo uždarytas.[7][8][9] Prieš tai, 1937 m., Džo Mėjus Holivude buvo atidaręs restoraną „Wiener Bar“.[10]
Mia Mei mirė 1980 m. lapkričio 28 d. Los Andžele.
Rinktinė filmografija redaguoti
- Paslaptingoji vila (1914 m.)
- Helgos Arndt nuodėmė (1916 m.)
- Heti Raimond meilė (1917 m.)
- Hilda Varen ir mirtis (1917 m.)
- Penkiomis minutėmis per vėlai (1918 m.)
- Pasiaukojimas (1918 m.)
- Grafienė elgeta (1918 m.)
- Tavo didžioji paslaptis (1918 m.)
- Likimo bangos (1918 m.)
- Platoniška santuoka (1919 m.)
- Veritas Vincit (1919 m.)
- Pasaulio šeimininkė (1919 m., 8 dalys)
- Klajojantis vaizdas (1920 m.)
- Lavinijos Morland kaltė (1920 m.)
- Ingos Kraft aistra (1921 m.)
- Indėnų kapavietė (1921 m.)
- Paryžiaus grafienė (1923 m.)
- Baronienės S meilės laiškai (1924 m.)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Mia May“. filmportal. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
- ↑ Halle, Randall; McCarthy, Margaret (2003). Light motives: german popular film in perspective. Detroit, MI: Wayne State University Press. ISBN 0814330452.
- ↑ Isenberg, Noah (2009-01-09). Weimar Cinema: An Essential Guide to Classic Films of the Era. Columbia University Press. ISBN 9780231503853 – via Google Books.
- ↑ Bock, ans-Michael; Bergfelder, im (2009-09-01). The Concise Cinegraph: Encyclopaedia of German Cinema. Berghahn Books. ISBN 9780857455659 – via Google Books.
- ↑ Skærved, Malene Sheppard (2003-04-09). Dietrich. Haus Publishing. ISBN 9781904341130 – via Google Books.
- ↑ „Joe, Mia and Eva May - a family made film history by Thomas Staedeli“. www.cyranos.ch.
- ↑ Weaver, Tom; Brunas, John (2011-12-20). Universal Horrors: The Studio's Classic Films, 1931-1946, 2d ed. McFarland. ISBN 9780786491506 – via Google Books.
- ↑ Staggs, Sam (2003-02-04). Close-up on Sunset Boulevard: Billy Wilder, Norma Desmond, and the Dark Hollywood Dream. Macmillan. ISBN 9780312302542 – via Google Books.
- ↑ „Fortnight: The Newsmagazine of California“. O.D. Keep. 1949-04-09 – via Google Books.
- ↑ Barton, Ruth (2010-06-07). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. University Press of Kentucky. ISBN 978-0813126043 – via Google Books.
