Miškiniai negrai
Ndjukai (~1919 m.)
Ndjukai (~1919 m.)
Gyventojų skaičius ~50 tūkst.
Populiacija šalyse Surinamo vėliava Surinamas: 42 000
Prancūzijos Gvianos vėliava Prancūzijos Gviana: 6500
Gajanos vėliava Gajana: 800
Kalba (-os) ndjukų, saramakų ir kt. anglų kreolinės k., srnantongo, prancūzų, olandų
Religijos krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), afrikietiški tikėjimai (winti) ir kt.
Giminingos etninės grupės kiti maronai, garifūnai, afrikiečiai (jorubai, eviai ir kt.), surinamiečiai, gvianiečiai, gajaniečiai

Miškiniai negrai (angl. Bush negroes, pranc. bushinengue) – tauta, susidariusi Pietų Amerikos šiaurės rytuose, Suriname, Gajanoje ir Prancūzijos Gvianoje, Surinamo ir Saramakos aukštupyje bei vidurupyje, taip pat Maroni upės slėnyje. Populiacija – apie 50 tūkst. žmonių. Vartoja kreolines anglų kalbos atmainas. Pagal tikybą dauguma formaliai yra Romos katalikai ar protestantai.

Miškiniai negrai susidarė iš juodaodžių vergų-pabėgėlių (maronų), įsikūrusių sunkiai prieinamose Gvianos džiunglių vietovėse. Jie išlaikė daug savitos, iš Afrikos atsineštos buities, visuomeninės sanklodos, daiktinės kultūros bruožų. Verčiasi žemės ūkiu ir miškų ūkiu (miško kirtimas, medienos plukdymas, kaučiuko surinkimas). Dabar dalis uždarbiauja miestuose. Išlaikę tradicinės tikybos bruožų.[1]

Miškiniai negrai skirstosi į 6 pagrindines kiltis:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Лесные негры,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.