Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Miškų grupės – tam tikros medyno kategorijos, pagal kurias nustatomas apsauginis bei miškų ūkio bei kitokios veiklos vykdymo režimas.

Lietuvoje įteisintos miškų grupės redaguoti

I grupė – rezervatiniai miškai redaguoti

Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami. Tokių miškų Lietuvoje yra 1,1 %.

II grupė – specialios paskirties miškai redaguoti

Joje skiriami du pogrupiai:

  • A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių – zoologinių draustinių ir draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferose monitoringo teritorijose miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai. Tokių miškų Lietuvoje yra 8,2 %.Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.
  • B – rekreaciniai miškai. Miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai skirti poilsiui. Tokių miškų Lietuvoje yra 3,8 %.Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose visų rūšių ugdymo ir sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

III grupė – apsauginiai miškai redaguoti

Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kartografinių ir kultūrinių draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose miškai, apsaugos zonos ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni ir ugdymo bei sanitariniai kirtimai. Tokių miškų Lietuvoje yra 15,2 %.

IV grupė – ūkiniai miškai redaguoti

Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III grupėms, tarp jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės ne didesnės kaip 8 ha. Tokių miškų Lietuvoje yra 71,7 %.