Mezosfera

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mezosfera (gr. Mesos 'vidurinis', sphaira 'rutulys') – atmosferos sluoksnis, esantis 55 – 80 km aukštyje, virš stratosferos. Viršutinis mezosferos sluoksnis, kur oro temperatūra pasiekia minimumą, vadinamas mezopauze. Garso bangos atsispindi mezosferoje ir grįžta atgal į žemę.
Vyraujančios dujos: azotas, deguonis, argonas.

Žemės atmosfera iš kosmoso, šviesiai žydra spalva žymi Mezosferos sluoksnį

Temperatūra

Čia temperatūra pradeda sparčiai kristi ir ties viršutine jos riba nukrinta iki -75– -90 °C. Ties pusiauju mezosferos viršuje oro temperatūra nukrinta iki –80 °C, ties ašigaliais žiemą būna –40 °C, o vasarą –60 °C. Visoje mezosferoje oro temperatūra krinta, nes šiame sluoksnyje yra mažai ozono. Žema oro temperatūra aiškinama ir tuo, jog atmosfera sugeria labai mažai Saulės spinduliuotės. Temperatūros svyravimus lemia platuma ir metų laikas. Apatinėje mezosferoje susidaro dideli terminiai kontrastai tarp vasaros ir žiemos polių (siekiantys net 35 °C), o sluoksnio viršuje dėl atmosferos cirkuliacijos mezosferoje ypatumų ties vasaros poliumi oro temperatūra žemesnė negu ties žiemos. Šio sluoksnio pradžiai būdingas staigus oro temperatūros kilimas (iki 50 –55 km). Toliau iki 80 km temperatūra vėl staigiai krinta. Sluoksnis nuo 50 iki 80 km pasižymi didesne turbulencija. Mezosferos oro temperatūra ties apatine riba būna -2,5 °C, o ties viršutine riba (mezopauzeje) -86,5 °C.

Debesys

Sidabriniai debesys

Čia formuojasi ploni, melsvi debesys. Vienas būdingiausių mezosferos požymių yra sidabriniai debesys, matomi tik šiltuoju metų laiku. Juos sudaro retai pasklidę kosminės dulkės ir smulkūs ledo kristalai, sklandantys išretėjusioje atmosferoje 39– 84 km aukštyje. Vandens garai, kurių esama nedidelio kiekio, 82– 85 km aukštyje suformuoja debesis, vadinamus sidabriniais. Šie debesys yra stebimi Saulei nusileidus, jie žėri melsvai sidabrine spalva.

Vėjas

Mezosfera pasižymi intensyviu vertikaliu oro maišymusi bei dideliais vėjo greičiais.Vėjo greitis šiame sluoksnyje būna nuo 180 iki 900 km/h. Vasaros metu vyrauja rytų, o žiemos – vakarų krypties vėjai.

Slėgis

Atmosferos slėgis mezosferos viršuje būna 7 Pa, o mezopauzėje tesiekia tik 0,4 Pa.

Naudota literatūra

• J. Navickas, V. Ambrasas, D. Girdauskienė, O. Majauskienė, R. Šaudienė, „Specialioji fizika“, Vilnius: „Ardiva“, 2008 m., ISBN 978-9955-896-35-7
• Egidijus Rimkus, „Meteorologijos įvadas“, „Vilniaus universitetas“ , 2011 m., ISBN 978-9955-634-59-1
• R. Flintas, „Žemės istorija“, Vilnius: „Mokslas“, 1985 m.
• A. Basalykas, „Žemė – žmonijos buveinė“, Vilnius: „Mokslas“, 1985 m.