Metropolitas Inokentijus
| Metropolitas Inokentijus | |
|---|---|
_%D0%B2_%D1%85%D1%80%D0%B0%D0%BC%D0%B5_%D0%B0%D0%BF%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B0_%D0%B8_%D0%B5%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B3%D0%B5%D0%BB%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B0_%D0%98%D0%BE%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D0%B0_%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0_%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%94%D0%90.jpg)
| |
| Arkivyskupas Inokentijus Liturgijos metu šv. apaštalo ir evangelisto Jono šventovėje Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje | |
| Gimė | 1947 m. spalio 9 d. Staraja Rusa, Tarybų Sąjunga |
| Tautybė | rusas |
| Vilniaus ir Lietuvos metropolitas | |
| Veikla | arkivyskupas |
| Pareigos | Vilniaus ir Lietuvos metropolitas |
| Išsilavinimas | tarptautiniai santykiai |
| Alma mater | Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas,
Maskvos dvasinė seminarija |
Metropolitas Inokentijus (pasaulietinis vardas – Valerijus Fiodorovičius Vasiljevas, Валерий Фёдорович Васильев; g. 1947 m. spalio 9 d.) – stačiatikių bažnyčios vyskupas, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos metropolitas.[1]
Biografija redaguoti
Gimė 1947 m. spalio 9 d. Staraja Rusos mieste, Novgorodo srityje, tarnautojų šeimoje. Po vidurinės mokyklos baigimo 1966 m., tarnavo tarybinėje kariuomenėje. 1969 m. įstojo į Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, po jo baigimo 1975 m. dirbo įvairiose organizacijose.
1981 m. gegužę įšventintas diakonu, rugpjūtį – kunigu. Nuo 1981 m. lapkričio tarnavo Šv. Mikalojaus bažnyčioje Michailovkos gyvenvietėje, Geležinkeliečių rajone, Kursko srityje. Nuo 1982 m. gegužės iki 1985 m. kovo dirbo Kursko vyskupijos kurijoje kanceliarijos vedėju, vėliau vyskupijos kancleriu. 1985 m. perėjo į Irkutsko vyskupiją, tarnavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Irkutske. Nuo 1985 m. gruodžio iki 1986 m. vasario buvo Kristaus Gimimo bažnyčios Chabarovske klebonu, tuo pat metu buvo ir Chabarovsko dekanato dekanu. Nuo 1988 m. Prisikėlimo šventovės Čitoje klebonas, Čitos dekanato dekanas. 1989 m. neakivaizdiniu būdu baigė Maskvos dvasinę seminariją. 1992 m. sausio 15 d. Švč. Trejybės ir šv. Sergijaus Lauroje priėmė vienuolystę. 1992 m. sausio 19 d. suteiktas archimandrito titulas. 1992 m. sausio 26 d. įšventintas Chabarovsko ir Blagoveščensko vyskupu. 1995 m. liepos 18 d. paskirtas Dmitrovsko vyskupu, Maskvos vyskupijos vikaru, Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininko pavaduotoju.
Nuo 1996 m. spalio 11 d. Čitos ir Užbaikalės vyskupas.
1999 m. spalio 5 d. paskirtas Korsunės (Vakarų Europos) vyskupu. 2002 m. vasario 25 d. suteiktas arkivyskupo titulas.
2006 m. Švenčiausiasis Maskvos ir Visos Rusios patriarchas kartu su Šventuoju Sinodu paskyrė Korsunės arkivyskupą Inokentijų laikinu Surožo vyskupijos valdytoju. Tuo pačiu nutarimu buvo suburta komisija susidariusiai situacijai vyskupijoje spręsti. Komisijos pirmininku buvo paskirtas arkivyskupas Inokentijus. 2007 m. gruodžio 27 d. Rusijos ortodoksų bažnyčios Šventojo Sinodo nutarimu atleistas iš laikinų Surožo vyskupijos valdytojo pareigų. Arkivyskupui Inokentijui išreikšta padėka už atliktus darbus ir „pasiektą taikingumą Surožo vyskupijoje po patirtų joje krizinių 2006 metų situacijų“.
Šventojo Sinodo nutarimu nuo 2010 m. gruodžio 24 d. atleistas iš Korsunės arkivyskupo pareigų ir paskirtas Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupu su išreiškiama padėka už atliktus darbus ir vyskupo tarnystę Rusijos ortodoksų bažnyčioje Vakarų Europos šalyse. 2016 m. lapkričio 20 d. suteiktas metropolito titulas.
2022 m. pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Innokentij. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- [1] Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Wayback Machine projekto.