Metidė arba Metija („išmintis“ arba „išmintingas patarimas“) graikų mitologijoje – titanidė, pirmoji garsi ir jam lygi Dzeuso žmona, Atėnės motina. Taigi, Atėnė buvo išminties dukra, ir tapo išminties ir gilios minties deivė.

Atėnės gimimas. Metidė alegoriškai pavaizduota po Dzeusu.

Metidė buvo Okeano ir Tetijos dukra, gimusi ankstyvesniu laikotarpiu nei Dzeusas ir jo broliai. Ji taip pat buvo Poro motina.

  • Užaugęs Dzeusas paragino Metidę, kad ši duotų Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, tada šis visus Dzeuso brolius atrijo atgal[1][2].
  • Dzeusas sugulė su Metide, bet pabijojo pasekmių. Buvo pranašystė, kad Metidė pagimdysianti sūnų, kuris bus galingesnis net už Dzeusą. Norėdamas to išvengti Dzeusas ją apgavo įkalbėjęs pasiversti muse, kurią prarijo. Bet jau buvo per vėlu, nes Metidė jau laukėsi vaiko. Laikui einant ji pradėjo daryti savo būsimai dukrai šalmą ir mantiją. Jos kalimas, kai ji gamino šalmą sukėlė Dzeusui didelį skausmą galvoje ir Prometėjas, Hefaistas, Hermis ar Palamaonas (pagal skirtingus šaltinius) kirviu suskaldė Dzeuso galvą prie Tritono upės, pagal tai Atėnė gavusi epitetą Tritogenija. Atėnė iššoko iš Dzeuso galvos, užaugusi, ginkluota ir šarvuota, ir Dzeusui nieko skausmingiau nebuvo už tą įvykį.
  • 1979 m. Metidė, nedidelis jos vardu pavadintas Jupiterio planetos palydovas.



Literatūra

  1. Apolodoras. Biblioteka. i. 2. § 1, &c.
  2. Hesiodas. Teogonija. 471