Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas vok. Klemens Wenzel Lothar Fürst von Metternich | |
---|---|
Gimė | 1773 m. gegužės 15 d. Koblence |
Mirė | 1859 m. birželio 11 d. (86 metai) Vienoje |
Veikla | Austrijos diplomatas ir politikas |
Alma mater | 1788 m. Strasbūro universitetas |
Vikiteka | Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas |
Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas (vok. Klemens Wenzel Lothar Fürst von Metternich; 1773 m. gegužės 15 d. Koblence – 1859 m. birželio 11 d. Vienoje) – Austrijos diplomatas ir politikas.
Biografija
redaguotiKilęs iš kilmingos šeimos, 1788 m. studijavo teisę Strasbūro universitete. 1795 m. Vienoje vedė buvusio kanclerio Wenzel Anton von Kaunitz anūkę.
1803 m. paskirtas ambasadoriumi Berlyne. 1806 m. buvo prie Sankt Peterburgo dvaro, kai Napoleonas pareikalavo, kad Kaunitz šeimos narys būtų jo dvare. Puikiai kalbėjo prancūziškai. Buvo Laure Junot ir Caroline Bonaparte meilužis. Palaikė gerus santykius su Taleiranu.
1808 m. Austrija paskelbė karą Prancūzijai ir 1809 m. buvo sutriuškinta. Po to paskirtas užsienio reikalų ministru. Nusprendė laikinai palaikyti su Prancūzija draugiškus santykius ir 1810 m. net suorganizavo Napoleono ir Austrijos imperatoriaus Franco dukters Marijos-Luizos vestuves.
Po Napoleono pralaimėjimo Rusijoje 1813 m. susitiko su Napoleonu Drezdene, tačiau šis atsisakė priimti sąlygas ir padaryti teritorinių nuolaidų. Austrija įstojo į Šeštąją koaliciją prieš Napoleoną. Karui einant į pabaigą 1814 m. palaikė britų užsienio reikalų ministro idėją, kad turi būti atkurta Burbonų monarchija, o valdžia nebūtų perduota Marijai-Luizai kaip regentei.
Vienos kongrese buvo vienas pagrindinių veikėjų. Čia pašlijo jo santykiai su Rusijos imperatoriumi dėl nesutarimų apie Lenkijos ateitį ir asmeninio varžymosi dėl gražuolės Vilhelminos fon Zagan dėmesio.
Vykstant 1848 m. revoliucijai, atsistatydino ir pasitraukė į Didžiąją Britaniją. 1851 m. grįžo iš emigracijos.