Mesjė 79
Mesjė 79, M79, NGC 1904[1] – kamuolinis spiečius, esantis Kiškio žvaigždyne. Nuo Žemės nutolęs 41 000 šviesmečių, o nuo galaktikos centro – 60 000 šm. Objekto regimasis ryškis – 8.[2]
Skirtingai nuo didžiumos Paukščių Tako kamuolinių spiečių, kurie išsidėstę apie galaktikos branduolį ir matomi Šaulio žvaigždyne, Mesjė 79 matomas priešingoje dangaus pusėje. Be to, Mesjė 79 yra vienas iš dviejų į Mesjė katalogą įtrauktų kamuolinių spiečių, kosminiu mastu palyginti netolimoje praeityje į Paukščių Taką galbūt patekusių iš kaimyninių galaktikų. Mesjė 79 galėjo būti perimtas iš Didžiojo Šuns nykštukinės galaktikos.[2]
Mesjė 79 spiečiuje esama apie 150 000 žvaigždžių, išsidėsčiusių 118 šviesmečių skersmens erdvės ruože.[1] Spiečiuje gausu senų raudonų žvaigždžių, tačiau stebėjimai Hablo kosminiu teleskopu atskleidė, jog esama ir vadinamųjų mėlynųjų atsilikėlių – neįprastai jaunų žvaigždžių.[2]
Teigiama, kad palankiausios sąlygos stebėti Mesjė 79 spiečių yra sausio mėnesį. Pro žiūronus galima įžvelgti tankų šio spiečiaus branduolį, o norint įžiūrėti paskiras žvaigždes ir spiečiaus pakraščius reikalingas bent vidutinio dydžio teleskopas.[2]
Šį kosminį objektą 1780 m. atrado Pierre Méchain. Informuotas apie atradimą, Charles Messier objektą įtraukė į savo katalogą. Praėjus apytikriai 4 metams, William Herschel pirmasis įžiūrėjo paskiras spiečiaus žvaigždes ir apibūdino objektą kaip „kamuolinį žvaigždžių spiečių“.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Globular Cluster Messier 79 (M79, NGC 1904). Hubblesite.org. Nuoroda tikrinta 2023-03-09.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Messier 79. NASA. Nuoroda tikrinta 2023-03-09.
|
Šis straipsnis apie spiečių yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |