Koordinatės: 55°3′15″ š. pl. 22°2′45″ r. ilg. / 55.05417°š. pl. 22.04583°r. ilg. / 55.05417; 22.04583

Rambyno regioninis parkas.png
Merguva
Ežeras nuo šiaurinio kranto apžvalgos bokšto
Ežeras nuo šiaurinio kranto apžvalgos bokšto
Vieta Pagėgių sav., Lietuva
Plotas 0,444 km²
Kranto linijos ilgis 6,82 km
Kilmė upinis (senvaginis)
Didžiausias gylis 3,5 m
Įteka Skraudupis, M-1

Merguva – senvaginis ežeras vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, apie 4,5 km į pietus nuo Lumpėnų, priešais Ragainę, prie Nemuno dešiniojo kranto. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 3,3 km, plotis iki 0,21 km. Altitudė 4,1 m. Gylis siekia ~3,5 m. Ežeras senvaginis (žiogė), lanko formos. Potvynių metu užliejamas Nemuno vandens. Krantai žemi, aplink plyti sukultūrintos lankos. Įteka Skraudupis ir M-1 upelis (iš Bitežerio), vakaruose protaka jungiasi su Nemunu. Į pietryčius nuo Merguvos yra Bitežeris – tos pačios senvagės dalis (prieš 150 metų šios dalys jungėsi)[1]. Rytinėje pakrantėje eina kelias  4229  VilkyškiaiBitėnaiPanemunė  ir stūkso Bitėnų miškas.

Į šiaurę nuo Merguvos įsikūrę Bitėnai.

IstorijaKeisti

Merguva, senovėje dar vadinta Mergežeriu (Mergilsee), minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose.[2]

Pavadinimas Merguva galimai kilęs nuo žodžio merga, mergelė, bet neatmestina ir kur kas archajiškesnė kilmė nuo šaknies mer- (plg. „marios“, av. marγā „pieva“), taip pat žr. latv. merga, mārgā „menkas lietus“, ček. mrholiti „lynoti“ ir pan.[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Merguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 52 psl.
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 432 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 211–212 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.