Merenptahas

Merenptahas Merneptahas
Egipto faraonas
Merenptaho sarkofagas kape KV8
Devynioliktoji Egipto dinastija
Gimė	Nežinoma
Tautybė	Egiptietis
Egipto faraonas
Valdė	~1213–1204 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Ramzis II
Įpėdinis	Setis II
Vikiteka	Merenptahas

Merenptahas (Meneptahas, Merneptahas, valdė apie 1213–1204 m. pr. m. e.) – ketvirtasis 19-osios dinastijos Senovės Egipto valdovas.

Merenptahas buvo tryliktasis faraono Ramzio II sūnus. Valdė apie 10 metų. Jo valdymas nepasižymėjo didelėmis statybomis, nes prieš tai valdę faraonai jau buvo atnaujinę senas ir pastatę daug naujų šventyklų. Memfyje dedikuota šventyklėlė Pta ir pastatyti rūmai. Kita šventykla pastatyta Heliopolyje. Jo valdymo metu į Egiptą įsiveržė Libijos gentys kartu su jūros tautomis. Penktaisiais valdymo metais Merenptahas atrėmė invaziją, apie tai rasti užrašai kolonose ir stelose Egipte ir Nubijoje. Mūšis tarp egiptiečių ir įsiveržėlių sąjunginės kariuomenės įvyko Nilo deltos vakariniame pakraštyje prie Pi-yer. Jis baigėsi triuškinama egiptiečių pergale. Daugiau nei 6000 įsiveržėlių žuvo, 9000 buvo paimti nelaisvėn. Įsiveržėliai tikėjosi tiesioginio susirėmimo, tačiau Merenptahas pėstininkus ir važnyčiotojus pasiliko ariergarde ir atakavo lankininkais. Šešias valandas lankininkai naikino priešą, po ko jų vadas nusprendė bėgti. Demoralizuotus priešininkus sutriuškino egiptiečių pėstininkai ir karo vežimai. Po šios pergalės Merenptahas organizavo invaziją į Palestiną numalšinti vietinius sukilusius miestus. Šie įvykiai paminėti „Pergalės steloje“ Merenptaho laidojimo šventykloje Tėbuose. Kartu paminėtas seniausias žinomas Izraelio pavadinimas egiptietiškuose šaltiniuose. Merenptahas buvo palaidotas nagingai įrengtame kape (KV8) Karalių slėnyje. Jo sarkofagas taipogi buvo meistriškai atliktas. Merenptaho mumija rasta Amenhotepo II kapo (KV35) slėptuvėje. Statulos ir blokai iš Piramzio miesto su užrašytu Merenptaho vardu buvo rasi perkelti Tanyje.

Šaltiniai

• The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas II. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 381, 382
• Encyclopaedia Britannica