Melidas
Melidas | |
---|---|
Meliddu, Malidiya | |
Koordinatės | 38°22′55″ š. pl. 38°21′40″ r. ilg. / 38.38194°š. pl. 38.36111°r. ilg. |
Vieta | Turkija, Malatjos provincija |
Regionas | Mažoji Azija |
Istorija | |
Pastatytas | 4 tūkstantmetis pr. m. e. |
Sugriautas | VIII a. pr. m. e. |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1932 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1622 |
Melidas (akadų kalba: Meliddu, hetitų kalba: Malidiya, urartų kalba: Melitea) – senovinis miestas dab. Turkijos teritorijoje, ant Tochmos upės kranto. Jo liekanos yra rytinėje Anatolijoje, Arslantepės (turk. Arslantepe) archeologinėje vietovėje, netoli dabartinio Malatijos miesto.
2021 m. senovinis Melido miestas buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[1].
Istorija
redaguotiJau IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą įsikūrė gyvenvietė. Bronzos amžiaus pabaigoje miestas priklausė Isuvos karalystei, gali būti, kad kurį laiką buvo jos sostinė. Dėl nuolatinės Hetitų imperijos grėsmės miestas buvo stipriai įtvirtintas. Nėra žinoma apie senąją miesto gyventojų kalbinę priklausomybę. Tiesa, miesto pavadinimo panašumas su hetitišku žodžiu melid ("medus") lyg ir suponuoja indoeuropietišką kilmę.
XIV a. pr. m. e. miestą nukariavo hetitų karalius Supiluliumas I, kuris prisijungė visą Isuvos karalystę. XII a. jis tapo nepriklausomos luvių karalystės Kamanu sostine. Tuo metu čia išdygo karalių rūmai su monumentaliomis liūtų statulomis. XI a. pr. m. e. Asirijos karalius Tiglat Pileseras privertė Melidą mokėti duoklę. Miestas toliau klestėjo iki VIII a. pr. m. e., kol karalius Sargonas II užkariavo miestą 712 m. pr. m. e. Vėliau jį nusiaubė gimiriai ir miestas niekuomet nebeatsigavo.
Kuomet regioną užėmė Romos imperija, 72 m. netoliese buvo įkurta Romos kolonija, pavadinta Melitene, dabartinės Malatijos pirmtakė.
Archeologija
redaguotiArslantepę kasinėti pradėjo prancūzų archeologas Louis Delaporte 1932 m. Jo pasirinkimą lėmė tai, kad Melidas senovėje buvo vienas svarbiausių centrų po Hetitų imperijos suirimo. Jis čia rado didelius griuvėsius. 1946–1951 m. čia radinių rado Claude F.A. Schaeffer. 1961–67 m. griuvėsiuose kasinėjo italų ekspedicijos, vadovaujamos Piero Meriggi ir Salvatore M. Puglisi. Italų kasinėjimai mieste tęsiasi iki mūsų dienų.
Galerija
redaguoti-
Kasinėjimų vieta
-
Sienos fragmentas
-
Dievo Tarhunzos statula
-
Keramika
-
Ginklai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Arslantepe Mound UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.