Meir Vilner
| Meiras Vilneris angl. Meir Vilner hebr. מאיר וילנר | |
|---|---|
| |
| Meiras Vilneris (1951 m.) | |
| Gimė | 1918 m. spalio 23 d. Vilnius (Vokietijos okupuota teritorija), dabar – Lietuva |
| Mirė | 2003 m. birželio 5 d. (84 metai) Tel Avivas (Izraelis) |
| Sutuoktinis (-ė) | Esther Vilenska |
| Vaikai | 2 sūnūs |
| Veikla | Izraelio politinis veikėjas, kneseto narys |
| Partija | Maki (Izraelio komunistų partija), vėliau - Hadash |
| Alma mater | Jeruzalės hebrajų universitetas |
Meiras Vilneris (Meir Vilner, hebr. מאיר וילנר), pirmoji pavardė Ber Kovner ( 1918 m. spalio 23 d. – 2003 m. birželio 5 d.) – Izraelio politikas komunistas, Izraelio komunistų partijos Maki (kurią daugiausia sudarė Izraelio arabai) lyderis. Jauniausias ir ilgiausiai išgyvenęs Izraelio Nepriklausomybės deklaracijos (1948 m.) signataras, daugiametis kneseto narys.
Biografija redaguoti
Gimė 1918 m. spalio 23 d. Vilniuje (tada okupuotame Vokietijos kariuomenės).
Politinę veiklą pradėjo kaip socialistų sionistų grupės Hashomer Hatzair ('Jaunoji gvardija', 'Jaunimo gvardija') vadovas. Būdamas 17 m. jis vadovavo 27 šios organizacijos kuopelėms.[1] Tačiau greitai nusivylė tuo, ką jis palaikė tendencija sionistų judėjime ne gerinti dabartinę padėtį, o svajoti apie žydų tėvynę Palestinoje. Todėl jis ėmė dirbti draustoje Lenkijos komunistų partijoje ir ėmė naudotis slapyvardžiu Meir Vilner. Lenkijos komunistų partijos veikloje dalyvavo iki 1938 m., kai išvyko į Britų Palestinos mandatinę teritoriją. Didžioji dalis jo giminės žuvo Holokauste.
Vilneris studijavo istoriją Jeruzalės hebrajų universitete.
Gyvendamas būsimoje Izraelio teritorijoje Vilneris nusivylė politika, skelbdamas, kad neapykantą, nukreiptą į žydus Vilniuje (tada priklausė Lenkijai), pakeitė neapykanta, nukreipta į arabus. Vilneris įstojo į Palestinos komunistų partiją, kurios nariais buvo tiek arabai, tiek žydai, ir kuri palaikė jų atsiskyrimą. Vilneris kritikavo tiek D. Britanijos, tiek Izraelio vyriausybes, bet palaikė Izraelio Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymą, nes tai panaikins dar vieną D. Britanijos koloniją.
1949 m. jis buvo išrinktas į knesetą kaip Maki narys. 1959 m., praėjus 6 savaitėms po 1959 m. rinkimų, jis atsisakė kneseto nario pareigų. 1961 m. jis vėl buvo išrinktas į knesetą. Praėjus 2 mėnesiams po 1961 m. rinkimų jis vėl atsistatydino.
1965 m. Vilneris ir keli kiti Maki nariai atsiskyrė nuo šios partijos ir įkūrė naują komunistų organizaciją Rakah. Skilimą sukėlė nesutarimai dėl stiprėjančio TSRS antisionistinio požiūrio (VIlneris palaikė TSRS poziciją). 1965 m. rinkimuose Vilneris buvo išrinktas į knesetą kaip Rakah narys.
Netrukus po Šešių dienų karo (1967 m.) dešiniosios partijos Gahal narys kėsinosi nudurti Vilnerį, nes šis reikalavo, kad Izraelis grąžintų Vakarų Krantą, bet šis išgyveno. Rakah buvo prieš Šešių dienų karą.
Prieš 1977 m. rinkimus Rakah tapo Hadash dalimi. Vilneris liko kneseto nariu iki 1990 m., kai jis atsistatydino remdamasis vietų rotacijos susitarimu. M. Vilneris yra trečias Izraelio politikas, ilgiausiai dirbęs knesete (po Tawfik Toubi ir Shimon Peres).
Šeima ir giminaičiai redaguoti
M. Vilneris buvo vedęs Esther Vilenska, kuri irgi buvo Izraelio komunistė politikė. Pora turėjo du sūnus. Vėliau išsiskyrė.
M. Vilnerio pusbrolis buvo žinomas Izraelio poetas Abba Kovner.[2]
Nuorodos redaguoti
- ↑ Joffe, Lawrence (2003-06-21). „Meir Vilner“. The Guardian.
- ↑ Wheeler, Tom (1997-07–19). „The other Israel: an interview with Meir Vilner“. People’s Weekly World.
- Meir Vilner (M. Vilnerio puslapis Kneseto svetainėje)