Megadeth

Megadeth

Megadeth 2010 m.
Biografija
KilmėLos Andželas JAV
Žanraiheavy metal, thrash metal, speed metal, sunkusis rokas
Aktyvumo metai19832002, 2004–dabar
Įrašų kompanijaRoadrunner, Capitol, Combat
Susijusi veiklaMetallica, F5, Panic, MD.45, Hail, Eidolon, Jag Panzer, Nevermore, Slayer, Anthrax, Soulfly, King Diamond, Black Label Society, White Lion, Alice Cooper, Lacuna Coil, Skid Row
Svetainėmegadeth.com
Nariai
Dave Mustaine, David Ellefson, Kiko Loureiro, Dirk Verbeuren[1]
Buvę nariai
buvę nariai

Megadeth – amerikiečių thrash metal grupė, 1983 m. įkurta Dave Mustaine ir laikoma viena iš keturių svarbiausių („the big four“) žanro grupių, nulėmusių jo vystymąsi ir populiarumą.

Megadeth visame pasaulyje yra pardavusi 38 milijonus įrašų,[2] šeši iš penkiolikos grupės studijinių albumų Jungtinėse Valstijose pelnė platininį sertifikatą,[3] grupė yra gavusi dvylika „Grammy“ nominacijų.

IstorijaKeisti

Po to, kai buvo išmestas iš grupės Metallica, Dave Mustaine susirado bosistą David Ellefson ir įkūrė savo grupę, kurią pavadino Megadeth[4] (terminas megadeath JAV kariniuose terminuose reiškia milijonines žmonių žūtis atominiame kare). Dave Mustaine tapo naujos grupės vokalistu ir pagrindiniu dainų rašytoju, taip pat gitaristu. Prie jų netrukus prisijungė būgnininkas Lee Rausch ir gitaristas Greg Handevidt. Neilgai trukus Handevidtą pakeitė Slayer gitaristas Kerry King, kuris su Megadeth sugrojo tik penkis koncertus. Jį pakeitė gitaristas Chris Poland, kuris į grupę atsivedė būgnininką Gar Samuelson.

Netrukus Megadeth įrašė trijų dainų demo Last Rites. 1985 m. grupė išleido albumą „Kiling Is My Business…And Business Is Good!“, kuriam užbaigti pritrūko pinigų, nes iš įrašų kompanijos „Combat Records“ albumui skirto 8000 JAV dol. biudžeto Dave Mustaine maždaug pusę iššvaistė narkotikams.[5] Tačiau prasta įrašo kokybė nesutrukdė grupei pasiekti žinomumo ir įgyti nemažai ištikimų fanų. Albumas buvo palankiai įvertintas ir dėl pastangų apjungti thrash metal ir speed metal yra pelnytai įvardijamas vienu iš klasikinių metalo muzikos albumų.

Pradėjus įrašus antrajam albumui, Megadeth gavo pasiūlymą dirbti po „Capitol Records“ stogu, kurį grupė priėmė, taip užtikrindama sau nemenkus uždarbius. 1986 m. Megadeth išleido albumą „Peace Sells…But Who's Buing?“. Šis albumas parodė patobulėjusią grupės kūrybą, geresnį garsą ir iki šiol laikomas vienu geriausiu ir įtakingiausiu thrash metal įrašu. Tačiau grupėje reikalai nesiklostė. Narkotikai, užgriuvusi sėkmė ir varginantys koncertai ardė muzikantų tarpusavio santykius, todėl netrukus Dave Mustaine atleido Chris Poland ir Gar Samuelson. Neilgai trukus juos pakeitė buvęs gitaros mokytojas Jeff Young ir būgnų technikas Chuck Behler.

1988 m. sausio mėnesį Megadeth išleido albumą „So Far, So Good…So What?“.

1990 m. prie grupės prisijungus gitaristui Marty Friedman bei būgnininkui Nickel Menza, Megadeth išleido albumą „Rust In Piece“. Tai vienas brandžiausių grupės darbų, 2010 m. dvidešimtmečio sukakties proga grotas koncertiniuose turuose po Šiaurės ir Pietų Ameriką, Europą bei Australiją.

1992 m. pasirodė komerciškai sėkmingiausias grupės albumas „Countdown to Extinction“, reprezentuojamas tokių hitų kaip „Symphony of Destruction“ arba „Skin O My Teeth“.

1994 m. Megadeth vis labiau tolstant nuo thrash metal skambesio išleistas albumas „Youthanasia“.[6]

1995 m. pasirodė iki tol nepublikuotų kūrinių rinkinys „Hidden Treasures“.

1997 m., po ilgokos pertraukos, Megadeth išleido septintąjį studijinį albumą „Cryptic Writings“. Tai dar lengvesnis darbas nei prieš tai buvę, laviruojantis tarp sunkiojo roko ir metalo stilių.

1999 m. išleistas albumas „Risk“, bene labiausiai nutolęs nuo Megadeth muzikinių šaknų. Tais pačiais metais grupę paliko ilgametis narys Marty Friedman.

2001 m. Megadeth grįžo prie įprastesnio skambesio, išleisdami albumą „The World Needs A Hero“.

2004 m. praėjus nemažam laiko tarpui dėl išsklaidytos grupės sudėties ir Mustaine rankos traumos, pasirodė albumas „The System Has Failed“, iš pradžių numatytas kaip Mustaine solo projektas ir įrašytas su kviestiniais muzikantais, tarp jų ir originaliu grupės gitaristu Chris Poland. Mėnuo po albumo išleidimo Mustaine suformuoja naują grupės sudėtį: broliais – gitaristu Glen Drover bei būgnininku Shawn Drover – ir bosistu James MacDonough. Vėliau jį pakeičia James LoMenzo.

2007 m. Megadeth pasirašė sutartį su „Roadrunner Records“ ir išleidžo vienuoliktąjį grupės albumą „United Abominations“. 2008 m. gitaristą Glen Drover pakeitė Chris Broderick.

2009 m. pasirodė dvyliktasis grupės albumas „Endgame“, sulaukęs nemažos sėkmės ir palankių kritikų vertinimų.

DiskografijaKeisti

  • Killing Is My Business… And Business Is Good! (1985)
  • Peace Sells… But Who’s Buying? (1986)
  • So Far, So Good… So What! (1988)
  • Rust in Peace (1990)
  • Countdown to Extinction (1992)
  • Youthanasia (1994)
  • Cryptic Writings (1997)
  • Risk (1999)
  • The World Needs a Hero (2001)
  • Rude Awakening (Gyvas, 2002)
  • The System Has Failed (2004)
  • United Abominations (2007)
  • Endgame (2009)
  • Th1rt3en (2011)
  • Super Collider (2013)
  • Dystopia (2016)[7]

NariaiKeisti

DabartiniaiKeisti

  • Dave Mustaine (Vokalas, Gitaros)
  • Kiko Loureiro (Gitaros)
  • David Ellefson (Bosinė Gitara)
  • Shawn Drover (Būgnai)

BuvęKeisti

  • Glen Drover (Gitaros)
  • James MacDonough (Bosinė Gitara)
  • James LoMenzo (Bosinė Gitara)
  • Marty Friedman (Gitaros)
  • Nick Menza (Būgnai)
  • Jimmy DeGrasso (Būgnai)
  • Al Pitrelli (Gitaros)
  • Chris Poland (Gitaros)
  • Gar Samuelson (Būgnai)
  • Jeff Young (Gitaros)
  • Chuck Behler (Būgnai)

IšnašosKeisti

  1. Megadeath, Encyclopædia Metallum
  2. Ingle, Laura (2016-12-19). „Megadeth's Dave Mustaine: "I'd like to Win" a Grammy for 'Dystopia'. Fox News Radio. Nuoroda tikrinta 2018-01-20. 
  3. https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&ar=Megadeth&ti=#search_section
  4. Wagner, Jeff (2010). Mean Deviation: Four Decades of Progressive Heavy Metal. Bazillion Points Books.
  5. Ellefson, McIver, p. 53
  6. Ellefson, David; McIver, Joel, eds. (2013). My Life with Deth: Discovering Meaning in a Life of Rock & Roll. Simon & Schuster.
  7. discogs

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka