Medininkų žudynės
| Medininkų žudynės | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puolimai | |||||||
 Užpuolimo metu muitininkų naudotas vagonėlis | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Rygos OMON
|
 Lietuvos pasienio apsauga
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Česlavas Mlynikas[1] | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| 4[1] | 8 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 6 žuvo, 1 mirė nuo sužeidimų, 1 sunkiai sužeistas | |||||||
Medininkų žudynės – 1991 m. liepos 31 d. Rygos OMON įvykdytas Medininkų pasienio punkto puolimas. Iš puolimo metu punkte buvusių aštuonių Lietuvos pasienio darbuotojų šeši nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Vienintelis išgyvenęs žudynių liudininkas – Tomas Šernas – buvo sunkiai sužeistas.
Priešistorė redaguoti
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo imtasi valstybės sienų apsaugos. Iki nepriklausomos valstybės atkūrimo didžioji Lietuvos sienų dalis buvo TSRS vidinės sienos. TSRS Lietuvos atsiskyrimo nepripažino ir siekė užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos valstybingumo atstatymo žingsniams. Iš viso 1990–1991 m. OMON smogikai įvykdė 18 puolimų prieš Lietuvos pasienio apsaugos punktus.[2]
Žudynės redaguoti
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:
- muitininkas Antanas Musteikis,
- muitininkas Stanislovas Orlavičius,
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Algimantas Juozakas,
- policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnas Mindaugas Balavakas,
- kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis,
- kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė muitininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas.[2]
Atsakomybė redaguoti
Nustatyta, kad žudynes įvykdė OMON milicininkai Česlavas Mlynikas (būrio vadas), Andrejus Laktionovas, Aleksandras Ryžovas ir Konstantinas Michailovas. Visiems keturiems Lietuvos teismai skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Rusijai atsisakius išduoti kaltinamuosius, bausmę atlieka vienintelis K. Michailovas, kiti užpuolikai nuteisti už akių.[1][3]