Mechuvo mūšis
| Mechuvo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1863 m. sukilimas | |||||||
 | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 1863 m. sukilėliai
|
.svg){kind=small} Rusijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Apolinaras Kurovskis | Nepeninas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| apie 2500 | 550 | ||||||
Mechuvo mūšis (lenk. Bitwa pod Miechowem) – 1863 m. vasario 17 d. įvykęs mūšis tarp Rusijos imperijos armijos ir lenkų sukilėlių dėl Mechuvo miesto.
Priešistorė redaguoti
Vadovauti Rusijos imperijos karinėms pajėgoms prieš sukilėlius Radomo divizijoje buvo patikėta generolui leitenantui Ušakovui, kuris sutelkė savo diviziją Mechuve, Kelcuose, Konske ir Radome, po to iš ten siuntė mobilias kolonas kovoti su sukilėlių daliniais.[1][2][3]
Tuo tarpu Krokuvos vaivadai Apolinarui Kurovskiui, kuris vadovavo lenkų sukilėliams, Oicuvo apylinkių miškuose pavyko surinkti apie 250 sukilėlių būrį ir, Rusijos kariuomenei nesusitelkus, pavyko užimti strategiškai svarbų Sosnovieco miestą, kuris buvo prie valstybinės sienos su Austrijos imperija. Dėka to Kurovskiui pavyko užimti ir Oicuvo miestą, kuriame jis įkūrė savo štabą ir sutelkė pagrindines sukilėlių pajėgas. Iš Oicuvo Kurovskis kontroliavo apylinkes, ir jo būriai įšaugo dešimteriopai.[2][3][4]
Įvertinusi padėties rimtumą Rusijos imperijos karinė vadovybė pasiuntė pulkininko Ostrovskio karinius dalinius iš Čenstakavos ir kunigaikščio Bagrationo būrius iš Mechuvo kovoti prieš Kurovskio sukilėlius. Bagrationas su savo kariuomene išvyko iš Mechuvo 1863 m. vasario 14 d., planuodamas atkirsti sukilėlių būrius nuo Austrijos sienos ir tuo pačiu užkirsti kelią gauti ginklų ir maisto atsargų. Mechuve Bagrationas paliko du Smolensko pulko dalinius.[1] Sužinojęs, jog Bagrationo armija paliko Mechuvą, Kurovskis nusprendė pulti miestą iš pietų pusės su 2000 sukilėlių ir iš vakarų – su 500 Cibulskio būrio sukilėliais.[2]
Mūšis dėl Mechuvo redaguoti
1863 m. vasario 4 d. vidurdienį pagrindinės sukilėlių kariuomenės pajėgos išžygiavo link Mechuvo ir pirmą valandą nakties apsistojo nakvynei Čaplio kaime. Cibulskiui su savo būriu buvo liepta vasario 5 d. 5 val. ryto atvykti į Biskupcų kaimą, kuriame laukti tolesnių nurodymų. Mechuve niekas nelaukė jokių antpuolių. Atvykę vasario 15 d. iš Kelcų prie Mechuvo sukilėliai tikėjosi mieste rasti tik pasienio sargybos dalinius.[1][2][3]
Tuo tarpu Mechuve buvo dislokuota 550 majoro Nepenino karinės sargybos dalinio karių. Gavęs anksti ryte žinių apie būsimą puolimą, Nepeninas pakėlė savo dalinius, žmonėms uždraudė išeiti iš namų į gatves. Išaušus 5 valandai ryto Kurovskis pradėjo miesto puolimą. Prasidėjo mūšis. Kadangi miesto gynyba pasirodė daug stipresnė nei tikėjosi Kurovskis, jis įsakė savo kariuomenei trauktis. To užteko, kad sukilėliai imtų bėgti.[1][2][3]
Sąmyšį padidino tai, kad rusų kavalerija įsiveržė į Cibulskio būrio vidurį. Mūšis baigėsi maždaug 9 val. ryto sukilėlių pralaimėjimu.[2]
Pasekmės redaguoti
Iš Rusijos imperijos armijos pusės žuvo 7 kariai ir 32 kariai buvo sužeisti (iš jų 4 sunkiai). Iš sukilėlių pusės buvo nužudyta 300 žmonių, 67 sukilėliai buvo paimti į nelaisvę (15 iš jų buvo sužeistų). Be to, imperijos armijos pajėgos atstūmė sukilėlius ir paėmė 43 arklius, 467 šautuvus.[1][2]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jan Staszel. Materiały do wykazu uczestników Bitwy Miechowskiej, w: Rocznik Biblioteki Polskiej Akademii Nauk w Krakowie, rok XV, 1969, PAN/Ossolineum, s.231.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Edward Webersfeld, Bitwa w Miechowie, „Kurier Lwowski“ 1913, nr 80-92 (cykl).
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Jednodniówka w 53 rocznicę bitwy w Miechowie : 17 lutego 1863–1916.
- ↑ Mała Encyklopedia Wojskowa, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1967, Wydanie I, Tom 2.