Mežuotnės piliakalnis

Mežuotnės piliakalnis
Mežuotnės piliakalnis iš pietų pusės
Mežuotnės piliakalnis
Koordinatės	56°26′30″š. pl. 24°02′41″r. ilg.
Vieta	Latvija
Seniūnija	Bauskės rajonas
Aukštis	16 m
Plotas	3500 m²
Naudotas	I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1938–1940, 1942
Tirtas	1948–1949, 1969–1970 m.

Mežuotnės piliakalnis (latv. Mežotnes pilskalns) – piliakalnis Latvijoje, Bauskės rajonas, Mežuotnės valsčius, Lielupės dešiniajame krante.

Lielupė nuo Mežuotnės piliakalnio

Mežotnės piliakalnis nuo Lielupės

Mežuotnės piliakalnio aikštelė iš pietų pusės

Tyrimai

Piliakalnis tirtas 1938–1940 m., 1942 m. (vadovas Valdis Ginteris), 1948–1949 m. (vadovai E. Brīvkalne, A. Stubavs), 1969–1970 m. (vadovas Māris Atgāzis). Piliakalnio teritorija užima 3500 m. Piliakalnis 16 m aukščio, rytinėje pusėje atskirtas aukštu Lielupės krantu, šiaurinėje – upelio raguva. Vakarinėje ir pietinėje pusėje buvo įtvirtintas dviem pylimais ir grioviais. Aikštelėje, aptvertoje dviguba gynybine gulsčių rastų siena, stovėjo medinė žiemgalių pilis. Tyrimų metu rasti 3604 keramikos, metalo, gintaro ir kiti dirbiniai bei radiniai. Per archeologinius kasinėjimus atidengta 10 kultūrinių sluoksnių, datuojamų IX a. – XIV a. Rasta brūkšniuotosios keramikos šukių, iš kurių nustatoma, kad piliakalnis buvo gyvenamas I tūkstantmetyje pr. m. e., taip pat vėlyvojo paleolito strėlės antgalis. Rasta 14 pastatų (4 x 4 ir 8 x 6 m dydžio) su židiniais ir krosnimis, tarp jų kalvio, kaulo ir rago apdirbėjo, juvelyro dirbtuvių, daugiau kaip 3600 įvairių dirbinių, iš kurių sprendžiama apie IX a. – XIV a. žiemgalių ūkį, prekybą ir kultūrą.

Aplinkiniai piliakalniai
		Babytės piliakalnis 58 km
	Lyčų piliakalnis 18 km
	Peleniškių piliakalnis 34 km Kalnelio piliakalnis 37 km	Žeimelio piliakalnis 23 km	Bauskės pilis 9 km Kamardės piliakalnis 21 km Auželių piliakalnis 22 km