Atverti pagrindinį meniu
Meškučių II piliakalnis
Marijampole piliakalnis2 20071009.JPG

Meškučių II piliakalnis
Koordinatės
54°32′47.81″ š. pl. 23°19′47.33″ r. ilg. / 54.5466139°š. pl. 23.3298139°r. ilg. / 54.5466139; 23.3298139Koordinatės: 54°32′47.81″ š. pl. 23°19′47.33″ r. ilg. / 54.5466139°š. pl. 23.3298139°r. ilg. / 54.5466139; 23.3298139
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Marijampolės miestas
Aukštis 15 m
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 2007, 2010 m.

Meškučių (Marijampolės) II piliakalnis, vadinamas Marcinkalniu, yra pietvakariniame Marijampolės miesto pakraštyje, 110 m į pietvakarius nuo pirmojo Meškučių piliakalnio, Šešupės kairiajame krante.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

Blank-50px.png Piliūnų piliakalnis 17 km Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė) 18 km Naujasodžio piliakalnis 29 km
Meškučių piliakalnis 0,1 km
Blank-50px.png
Pajevonio piliakalnis 31 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šakališkių piliakalnis 23 km
Naujienėlės piliakalnis 14 km Kumelionių piliakalnis 3 km Padovinio piliakalnis 8 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

IstorijaKeisti

Piliakalnis stūkso Pabaigų kaimo žemių rytiniame pakraštyje, ties riba su Tarpučių kaimo žemėmis ir šiuo metu yra Marijampolės miesto teritorijoje. Vietos gyventojams žinomas nuo XX a. Vadinamas Marcinkalniu, nors archeologinėje literatūroje šis vardas priskiriamas pirmajam Meškučių piliakalniui[1].

Didelę piliakalnio dalį nuplovė ir tebeplauna Šešupė, todėl pirminė jo išvaizda ir dydis nežinomi. Griūvančių šlaitų pakraščiuose vietos gyventojai rasdavo lipdytos keramikos šukių. Į pietvakarius nuo piliakalnio palei Šešupę tęsiasi pylimas.

Piliakalnis preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu. Pylimo chronologija ir paskirtis neaiški. Abu jie kultūros vertybių registre neregistruoti, tačiau jų teritorija 2009 m. prijungta prie pirmojo Meškučių (Marijampolės) piliakalnio teritorijos[2].

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis krantinio tipo, įrengtas Šešupės ir bevardžio intako santakos kyšulyje. Iš šiaurės vakarų ir šiaurės pusių jį juosia gylus ir platus minėto upelio, o rytų pusėje – Šešupės slėnis. Pietvakarių pusėje jis susijungia su aukštuma. Pietrytinė piliakalnio dalis nuslinkusi į upę. Išlikusios dalies šiaurės vakarinis šlaitas status, apie 15 m aukščio, aikštelė trikampė, 46-49 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir apie 24 m pločio pietvakarinėje dalyje. Gynybinio pylimo pėdsakų jos pietvakarių krašte nesimato.

Rytinis kalvos šlaitas eroduoja, aikštelė dirvonuoja, o pietvakarių krašte auga medžiai. Bendras teritorijos plotas apie 0,17 ha.

PylimasKeisti

Į pietvakarius nuo piliakalnio palei Šešupės kairįjį krantą stūkso pylimas. Jis puslankio pavidalo, pailgas šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi, apie 90-95 m ilgio, 9-10 m pločio ties pagrindu, iki 2-3 m aukščio. Nuo laukų pusės matosi užslinkusio griovio žymės. Bendras plotas apie 0,09 ha.

TyrimaiKeisti

Piliakalnį ir pylimą 2007 m. išaiškino, o 2010 m. žvalgė Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius). Nuslinkusios aikštelės pakraščiuose aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų: degusio molio tinko, lipdytos lygios ir grublėtos keramikos šukių.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti