Maxima grupė
 | |
| Komercinis pavadinimas | „Maxima grupė“ |
|---|---|
| Forma | UAB |
| Pramonė | Mažmeninė prekyba |
| Įkurta |  Lietuva (2007 m.) |
| Centrinė būstinė | Savanorių pr. 5, LT-03116 Vilnius, Lietuva |
| Vietų skaičius | virš 1000 |
| Aptarnaujama teritorija | Bulgarija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai | Agnė Voverė, CEO |
| Pajamos | 4,485 mlrd. EUR (2021 m.) |
| Darbuotojų | 38 482 (2021 m.) |
| Tinklalapis | www.maximagrupe.eu |
„Maxima Grupė“, UAB – mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdanti bendrovė, įkurta 2007 metais. Grupė yra holdingo „Vilniaus prekyba“ dalis. Įmonei priklauso virš 1500 prekybos centrų „Maxima“ Baltijos šalyse, „T-Market“ Bulgarijoje, „Stokrotka“ Lenkijoje ir e-parduotuvė „Barbora", kuri veikia Baltijos šalyse ir Lenkijoje.[1]
IstorijaKeisti
1992 m. Vilniuje buvo atidarytos kelios parduotuvės su skirtingais pavadinimais, kurios vėliau išaugo į „Maxima“ tinklą. Pirmoji parduotuvė pavadinimu „Maxima“ atidaryta 1998 m. Vilniuje. Per 1998–2005 m. periodą sukurtas mažmeninės prekybos tinklas, kurį sudarė trijų skirtingų dydžių parduotuvės „Minima“, „Media“, „Maxima“ (nuo 2005–2006 m. „Maxima“ X, XX, XXX, XXXX).
1998 m. pradėta projektuoti „Maxima“ Mindaugo gatvėje, kuri duris atvėrė 1999 m. birželio pab. „Maxima“ įrengta buvusioje 8600 m² „Vilniaus baldų“ parduotuvėje. Rekonstrukcijos projektą sukūrė šio pastato autorė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros profesorė Elena Nijolė Bučiūtė. Po rekonstrukcijos išsaugota unikali pastato dalis – metalinė erdvinė stogo struktūra, kuri statant pirminį pastatą buvo pirmą kartą įgyvendinta ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Nuo 2000 m. mažmeninės prekybos tinklas įžengė į kitų Baltijos šalių rinkas – į Latviją ir Estiją. 2005 m. prekybos tinklas su „T-Market“ prekės ženklu startavo Bulgarijoje.
2007 m. įsteigta „Maxima Grupė“, kurios tikslas palengvinti tinklo valdymą.
2011 m. pabaigoje „Maxima Grupei“ leista įsigyti 24-ių parduotuvių tinklą Lenkijoje „Aldik“.[2] Tais pačiais metais Vilniuje pradėjo veikti elektroninė parduotuvė „e-Maxima“.
2013 m. lapkričio 21 d. įvyko Zolitūdės tragedija, kai Rygoje įgriuvo „Maxima XX“ stogas. Žuvo 54 žmonės, kelios dešimtys sužeista.[3]
2017 m. „Maxima Grupė“ įsigijo elektroninę parduotuvę „Barbora“.[4]
2018 m. „Maxima Grupė“ už 276 mln. eurų įsigijo 93,7 proc. „Emperia Holding“ bendrovės, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“, akcijų.[5] „Maxima Grupė“ pranešė, kad sujungs valdomus tinklus Lenkijoje – prie prekybos tinklo „Stokrotka“ bus prijungtas 2012 metais įsigytas tinklas „Aldik“.
2019 m. „Aldik“ ir „Stokrotka“ prekybos tinklai sujungti ir tęsia veiklą vienu pavadinimu - „Stokrotka“.[6]
Rinkos dalisKeisti
Maxima Grupės valdomas prekybos tinklas "Maxima" užima apie 30,7 % Lietuvos, 23,5 % Latvijos, 15,3 % Estijos, "Stokrotka" - 2,3 % Lenkijos, o "T-Market" - 2,6 % Bulgarijos mažmeninės prekybos rinkos. Detalesnė informaciją apie penkiose šalyse veikiančias Maxima Grupės valdomas įmones, remiantis Konsoliduotaja 2022 metų ataskaita:[7]
| Lietuva
|
 Latvija
|
 Estija
|
 Bulgarija
|
 Lenkija
|
E.prekyba | Iš viso | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Parduotuvių skaičius (2022 m.) | 251 | 172 | 83 | 112 | 916* | - | 1534 |
| Darbuotojų skaičius (2022 m.) | 12 006 | 6 371 | 3 205 | 2 309 | 12 398 | 1 656 | 37 945** |
| Apyvarta Eur (2022 m.) | 1 985 mln. | 975 mln. | 546 mln. | 239 mln. | 1 395 mln. | 56 mln. | 5 196*** mln. |
*įskaitant 86 franšizines parduotuves. **iš viso Maxima grupės valdomose įmonėse 2022 metais dirbo 38 256 žmonės. ***konsoliduota Maxima grupės apyvarta, eliminavus grupės įmonių tarpusavio sandorius, 2022 metais buvo 5 153,7 mln. Eur.
VadovaiKeisti
- iki 2008 m. Gintaras Marcinkevičius;
- 2008 m. gruodį – 2014 m. Mindaugas Bagdonavičius;
- 2014 m. birželį – 2016 m. Neringa Janavičiūtė[8]
- 2016 m. gegužė – 2017 m. – Alvydas Šustikas[9]
- 2017 m. vasaris. – 2018 m. – Robertas Čipkus[10]
- 2018 m. vasaris – 2019 m. – Dalius Misiūnas[11]
- 2019 m. gegužė – 2020 m. – Jolanta Bivainytė[12]
- 2020 m. spalis – 2022 lapkritis – Mantas Kuncaitis
- 2022 m. lapkritis – dabar – Agnė Voverė[13]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ „Veiklos rezultatai“ (PDF). Maxima Grupė. Nuoroda tikrinta 2018-08-08.
- ↑ „Maxima grupei“ leista įsigyti Lenkijos prekybos tinklą
- ↑ „Tragedija Rygoje: sugriuvo 'Maxima', žuvo mažiausiai 54 žmonės“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
- ↑ „„Maxima Grupė“ įsigijo „Barborą““. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
- ↑ „„Maxima Grupė“ įsigijo lenkų prekybos tinklą „Stokrotka““. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-08-08.
- ↑ „„Maxima Grupė“ jungia savo prekybos tinklus Lenkijoje“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-08-08.
- ↑ „Maxima grupė“ (PDF). www.maximagrupe.eu . Nuoroda tikrinta 2023-04-07.
- ↑ http://www.delfi.lt/verslas/verslas/keiciasi-maxima-grupes-vadovas.d?id=64940671
- ↑ http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2016/05/13/maxima-grupeivadovaus-sustikas
- ↑ http://www.delfi.lt/verslas/verslas/vadova-keicia-ir-maxima-grupe.d?id=73694046
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2019/04/09/issiskyrus-poziuriams-d-misiunas-palieka-maxima-grupe-
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2019/05/09/maximos-grupe-turi-nauja-vadove
- ↑ https://www.vz.lt/prekyba/2022/11/25/vilniaus-prekyba-keicia-maxima-grupes-ir-ermitazo-vadovus
