Max Vasmer
| Max Vasmer | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1886 m. vasario 28 d. Sankt Peterburgas,  Rusijos imperija
|
| Mirė | 1962 m. lapkričio 30 d. (76 metai) Vakarų Berlynas,  Vakarų Vokietija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Maksas Julijus Frydrichas Fasmeris (vok. Max Julius Friedrich Vasmer, rus. Максимилиан Романович Фа́смер, 1886 m. vasario 28 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija – 1962 m. lapkričio 30 d. Vakarų Berlynas, Vakarų Vokietija) – rusų ir vokiečių kalbininkas. Nagrinėjo indoeuropiečių, finougrų ir tiurkų kalbų etimologijos klausimus, tyrė baltų, slavų, iranėnų ir finougrų istoriją.
Biografija redaguoti
Gimė Sankt Peterburgo vokiečių šeimoje, 1907 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą. Nuo 1910 m. jame dėstė eidamas profesoriaus pareigas. Rusijos pilietinio karo metais (1917–1922) dirbo Saratovo ir Dorpato universitetuose. 1921 m. apsigyveno Leipcige, 1924 m. Leipcige įsteigė „Slavų filologijos žurnalą“ („Zeitschrift für slavische Philologie“), jo pirmajame tome išspausdintas K. Būgos darbas apie lietuvių ir slavų kalbų santykius.[1] 1925 m. atsikėlė į Berlyną. 1938–1939 m. dėstė Niujorko Kolumbijos universitete. Būtent čia jis pradėjo rašyti savo didįjį veikalą – „Etimologinį rusų kalbos žodyną“. 1939 m. M. Fasmeris ėmė vadovauti Berlyno universiteto Slavistikos katedrai. 1941 m. išleido knygą „Slavai Graikijoje“ („Die Slaven in Griechenland“), o 1944 m. pasirodė knyga „Graikiški skoliniai serbų–kroatų kalboje“ („Die griechischen Lehnwörter im Serbo-Kroatischen“). 1947–1976 m. Stokholmo, nuo 1949 m. Vakarų Berlyno Laisvojo universiteto profesorius.[1]
1944 m. Berlyne M. Fasmerio namai buvo subombarduoti, dauguma mokslinės medžiagos buvo sunaikinta. Vis dėlto M. Fasmeris tęsė darbą, kuris galiausiai 1950–1958 m. trimis tomais buvo išleistas Heidelbergo universiteto pastangomis – tai „Etimologinis rusų kalbos žodynas“. Šiame žodyne minima apie 3000 lietuvių, apie 2000 latvių, apie 500 prūsų kalbos žodžių. M. Fasmeris yra paskelbęs straipsnių lietuvių kalbos istorijos klausimais.[1] Mokslininkas mirė 1962 m. lapkričio 30 d. Vakarų Berlyne.
M. Fasmerio žodyno vertimas į rusų kalbą – su plačiais O. Trubačiovo komentarais – buvo išleistas 1964–1973 m. 2015 m. šis žodynas vis dar buvo autoritetingiausias slavų etimologijos šaltinis. Rusiškoji versija prieinama S. Starostino Babelio bokšto svetainėje.[2]
Dar vienas monumentalus darbas, sudarytas vadovaujant M. Fasmeriui, – daugiatomis „Rusijos vandenvardžių žodynas“.[3] M. Fasmeris buvo pradėjęs dar platesnį sumanymą, kuris buvo baigtas po jo mirties: tai didelio (11 tomų) geografinio žinyno leidyba, į šį žinyną įtraukti iš esmės visi Rusijos vietovardžiai, randami tiek ikirevoliuciniuose, tiek ir sovietiniuose šaltiniuose.[4]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 A. Sabaliauskas, redaktorė T. Paulauskytė (2018-09-12, red. 2021-12-15). „Max Vasmer“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-02-08.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ M. Vasmer. „Vasmer's Etymological Dictionary“. starlingdb.org. Nuoroda tikrinta 2022-02-08.
- ↑ „Wörterbuch der russischen Gewässernamen“ (Rusijos vandenvardžių žodynas); sudarytojai A. Kerndl, R. Richhardt ir W. Eisold, vadovas M. Fasmeris. Vysbadenas, O. Harrassowitz, 1961
- ↑ „Russisches geographisches Namenbuch“ (Rusijos geografinių vardų knyga), vadovas M. Fasmeris, sudarytojai Ingrid Coper ir kiti. Vysbadenas, Atlasas ir tomai 1–9. O. Harrassowitz, 1964–1981. Papildomas 11 tomas išleistas 1988, ISBN 3-447-02851-3, papildomas atlasų tomas pasirodė 1989, ISBN 3-447-02923-4.