Maksas Klingeris (vok. Max Klinger, 1857–1920 m.) – Vokietijos tapytojas, grafikas ir skulptorius. Simbolistas. M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune eksponuojamas jo paveikslas „Daktaro Hermano Heinricho von Meyerio (?) portretas“.[1]

Maksas Klingeris apie 1900 m.

Biografija redaguoti

Maksas Klingeris gimė 1857 m. vasario 18 d. Leipcige. Mokėsi Karlsrūjėje vadovaujamas Karl Gussow (1843–1907), ir 1875 m. persikėlė mokytis į Berlyną vietos dailės akademijoje. Joje jis susidraugavo ir kartu dirbo vienoje studijoje su Christian Krohg (1852−1925). M. Klingeris pagarsėjo serija piešinių „Pirštinės paieškos parafrazė“, 1878 m. pademonstruotų Berlyno dailės akademijoje. Ši serija publikuota 1881 m. grafikos forma. Joje su seksualine potekste vaizduojami jauno vyro nuotykiai su pamesta moters pirštine. 1883−86 m. M. Klingeris gyveno Paryžiuje, 1884 m. publikuota jo grafikos serija „Gyvenimas“, palietusi prostitucijos temą. Dailininkas daug keliavo, gyveno Romoje, 1893 m. grįžęs į Vokietiją apsistojo Leipcige. Jo kūrybai būdingos gyvenimo ir mirties temos.

Garsiausiu M. Klingerio tapybos kūriniu tapo didelių matmenų „Pario teismas“ (1885−87, Vienos meno istorijos muziejuje), kurio rėmas įtrauktas į bendrą dekoratyvinę kūrinio schemą. Skulptūroje M. Klingeris eksperimentavo su polichromine skulptūra. Garsiausia jo skulptūra įvardijamas „Betchovenas“ (1899−1902, Leipcigo dailės muziejuje). Dailininkas dirbo su baltu ir spalvotu marmuru, bronza, dramblio kaulu, alebastru. Maksas Klingeris labiausiai pagarsėjo savo grafika. Be minėtų, pažymėtinos jo serijos „Ieva ir ateitis“ (1880). „Meilė“ (1887), „Apie mirtį I“ (1889), „Bramso fantazijos“ (1894), „Apie mirtį II“ (1898–1909). M. Klingeris savo grafikos kūriniais laikomas siurrealizmo pirmtaku, jis paveikė Giorgio de Chirico, Max Ernst, Salvador Dali ir Käthe Kollwitz kūrybą. Maksas Klingeris mirė 1920 m. liepos 5 d. Naumburgo Grosjenos priemiestyje.

Darbų galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. limis,lt Archyvuota kopija 2021-10-25 iš Wayback Machine projekto.