Matsja (skr. मत्स्य = IAST: Matsya- 'žuvis') – pirmoji iš Višnaus avatarų – dievas kaip žuvis.

XIX a. Matsjos ikonografija

Pasak puraninių sakmių, kartą maža žuvelė paprašiusi žmonijos protėvio Manaus ją apsaugoti nuo didesnės žuvies. Manus ją įdėjęs į indą, vėliau – vis į didesnę talpyklą, tada į kūdrą, o kai žuvis užaugo – į Gangos upę. Atsidėkodama, žuvis Manui papasakojo, kad tuoj būsiąs didelis tvanas, kuris užliesiąs visą žemę, todėl Manus turįs paskubėti pasistatyti laivą. Manus pasistatęs laivą ir sukvietęs septynis rišius. Netrukus prapliupusi liūtis, ir vanduo užtvindęs visą žemę. Tada Matsja pasirodęs iš vandens, ragu užkabinęs valtį ir ją nuplukdęs iki vienintelio kalno, neapsemto vandens. Manus pririšęs valtį prie kalno, o vanduo pradėjęs slūgti. Tvanui pasibaigus, Manus ir rišiai grįžę žemėn ir ją apgyvendinę. Taip Manus pradėjęs žmonių giminę, o rišiai išsaugoję vedas.

Mitas apie Matsją pasakojamas puranose (ypač Matsja puranoje, I.11–34 ir II.1–19). „Šatapatha brahmanoje“ (I.8.1) žuvis nesiejama su jokiu dievu, o „Mahabharatoje“ (III.185) Matsja laikomas Brahmos inkarnacija. Spėjama, kad Matsja pirmiausia ir buvo laikomas Brahma, bet vėliau priskirtas Višnaus avataroms.[1]

Matsjai Indijoje skirtos tik kelios šventyklos (Bet Dvarkoje, Nagalapurame).

Šaltiniai redaguoti

  1. Matsya.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 136