Matilda Giunter-Buczynska

(Nukreipta iš puslapio Matilda Giunter - Buczynska)
Matilda Giunterytė-Bučinska
vok. Matilda Giunter-Buczynska
Gimė 1811 m. sausio 11 d.
Vilnius, Rusijos imperija
Mirė 1867 m. (~56 metai)
Varšuva, Lenkijos Karalystė
Tėvas Adomas Giunteris
Motina Aleksandra Tyzenhauzaitė - Giunterienė
Sutuoktinis (-ė) Mauricijus Bučinskas
Veikla filantropė, Šv. Vincento Pauliečio brolijos Vilniuje steigėja ir šios brolijos prezidentė

Matilda Giunterytė–Bučinska (pilnas vardas – Matilda, Klara, Konstancija, vok. Matilda Giunter- Buczynska, 1811 m. sausio 11 d. Vilnius, Rusijos imperija – 1867 m. Varšuva, Lenkijos Karalystė) – filantropė, Šv. Vincento Pauliečio brolijos Vilniuje steigėja ir šios brolijos prezidentė.

Biografija redaguoti

 
Giunterių valdytas Dabraulianų dvaras (Kazimiero Bachmatavičiaus litografija, 1835 m.)

Matilda Giunterytė – Bučinska gimė 1811 m. sausio 11 d. (pakrikštyta kovo 15 d.) Vilniuje grafų Adomo Giunterio ir Aleksandros Tyzenhauzaitės Giunterienės šeimoje. Buvo vyriausioji jų duktė. Be jos augo jaunesnės seserys: tapytoja Idalija Giunterytė – Mostovska (1813 m.) ir rašytoja Gabrielė Giunterytė-Puzinienė (1815 m.).[1]

Mergaitė augo Pokrašavos dvare netoli Slucko. 1818 m. Giunteriai persikraustė į Dabraulianų dvarą (Дабраўляны (Смаргонскі раён)), netoli Smurgainių, kurį Adomas Giunteris pasistatė trijų aukštų, klasicizmo stiliumi. Žiemomis Giunteriai gyvendavo Vilniuje išsinuomotuose apartamentuose vadinamuosiuose Olizaro, Miulerio, Pliaterių rūmuose, dalyvaudavo kultūriniuose renginiuose ir pokyliuose.[2]

1834 m. Matilda Giunterytė ištekėjo už dvarininko Mauricijaus Bučinsko, kuris turėjo dvarą Medile, netoli Svierių ežero. Vėliau nusipirko valdas Švenčionių apylinkėse.

1851 m. Adomui Giunteriui padalinus turtą trims dukterims, Dabraulianų dvaras atiteko vyriausiajai dukteriai – Matildai Giunterytei – Bučinskai.[2]

Po vyro mirties, Matilda Bučinska kažkiek laiko gyveno Paryžiuje. Ten susipažino su filantropinėje veikloje dalyvaujančiais žmonėmis, buvo susitikusi su Misionierių vienuolyno generolu Joanu Etjenu, iš kurio gavo pritarimą Vilniuje steigti vargšais besirūpinančią šv. Vincento Pauliečio broliją.[3]

1859–1860 m. Matilda Bučinska grįžo iš Paryžiaus į Vilnių ir ėmė rūpintis minėtos brolijos steigimu. Ji paskleidė šią mintį tarp Vilniaus aukštuomenės moterų. Jos idėjai pritarė ir Vilniaus vyskupas Adomas Stanislovas Krasinskis. Pirmasis šv. Vincento Pauliečio brolijos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 100 aukštuomenės moterų, įvyko 1860 metais. Pagrindinis naujai įsteigtos brolijos narių tikslas buvo padėti vargšams, taip pat ligoniams. Pirmąja draugijos prezidente tapo Matilda Bučinska.[3][4]

1861 m. šv. Vincento Pauliečio brolija, o ir jos prezidentė Matilda Bučinska Rusijos generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymu, tyrimo komisijos buvo apkaltinta antivalstybine veikla, Bučinska buvo areštuota Vilniuje ir tardoma. Matilda Bučinska buvo nuteista tremtimi į Nižnij Novgorodą, jai buvo paskirta bauda, jos turtas buvo sekvestruotas.[3] [5][6]

1862 m., dar prieš išvykstant Matildai Bučinskai į Nižnij Novgorodą, jos dvare Dabraulianuose iki 1864 m. nuo caro valdžios slėpėsi sukilėlis, rašytojas Vincentas Duninas-Marcinkevičius.[7]

1864 m. Matilda Bučinska išprašė leidimo sugrįžti iš Nižnij Novgorodo į tėvynę, grįžo ir netrukus 1867 m. mirė. Palaidota Varšuvoje, Povonzkų kapinėse.

Nuorodos redaguoti

  1. Dr. Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. Vilniaus šviesuomenę, 2020. [1]
  2. 2,0 2,1 Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016. ISBN 978-609-466-292-8.
  3. 3,0 3,1 3,2 Prašmantaitė A. Vilniaus Šv. Vincento Pauliečio brolija (1860-0863): Filantropija ar politika. Lituanistica, 2005. P 22-23.
  4. Towarzystwo Dobroczynnošči Dam Polskich. Nie znane losy uczestnikow powstan narodowych 1830–1831, 1848, 1863–1864, opracowal I wstępem opatzyl Jan Ziolek, Liublin, 2000.
  5. Памяць: Гicторыка-дакументальная хроніка Мядзельскага раёна. – Мн.,1998. – C.101-102.- ISBN 985-11-0107-9.
  6. Виленский временник. Кн.6. Архивные материалы Муравьевского музея, относящиеся к польскому восстанию 1863–1864гг. в пределах Северо-Западного края. Ч.1. Переписка по политическим делам гражданского управления с 1 января 1862 г. по май 1863. – Вильна: Губернская типография, 1913.
  7. Памяць: Гicторыка-дакументальная хроніка Мядзельскага раёна. – Мн.,1998. – C.110.- ISBN 985-11-0107-9.