Matas Romeris
Matas Romeris | |
---|---|
![]() | |
Matas (Mateušas) Romeris | |
Romeriai | |
![]() | |
Romerių herbas | |
Gimė | 1655 m. LDK |
Mirė | 1715 m. gegužės 4 d. (~60 metų) LDK |
Tėvas | Matas Romeris vyr. |
Motina | Barbara von Weindte |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Kierdėjūtė |
Matas Romeris (lenk. Mateusz Romer, 1655 m. – 1715 m. gegužės 4 d.) – Trakų pakamaris 1708–1715 m., Trakų vėliavininkas 1701–1708 m., Trakų seniūno pavaduotojas 1697–1698 m., Trakų žemietijos teisėjas 1691–1701 m., Trakų pateisėjas 1690–1691 m., Livonijos pastalininkis 1678 metais, Semėliškių seniūnas 1697 metais, vietinio Trakų seimelio vadovas 1710 metais, Trakų rinktinio seimelio vadovas po pertraukos nuo 1711 metų, taip pat nuo 1711 metų vadovavo valdininkų seimeliui.[1]
Biografija
redaguotiMatas Romeris buvo antrasis artilerijos generolo Mato (Mateušo vyr., Motiejaus) Romerio (apie 1606–1699 m.) sūnus, pirmas iš Romerių, patyręs sėkmę ir pripažinimą Trakų vaivadijoje. 1684 m. jis buvo Livonijos pastalininkis, vėliau – Trakų žemės teismo teisėjas, Trakų vėliavininkas ir galiausiai Trakų pakamaris. Vesdamas Kierdėjūtę ir pats įsigydamas žemes, Matas Romeris tapo gausių valdų Trakų, Lydos, Gardino, Ašmenos, Raseinių pavietuose savininkas. Kadangi Elena Kierdėjūtė turėjo vieną brolį Mykolą, kuris mirė bevaikis, po jo mirties Romeriams ir jų vaikams atiteko didžiulės Elenos tėvo valdos. Tokiu būdu keliems šimtmečiams, iki 1926 m., Vladikiškių dvaras tapo Romerių nuosavybe. Dar būdamas gyvas, Matas Romeris penkiems savo sūnums padalino savo valdas. Vladikiškės kartu su Stoniavos, Juodiškų, Pavuolio bei kitais dvarais atiteko Leonui Romeriui (mirusiam 1730 m.).
Išnašos
redaguoti- ↑ Andrzej B. Zakrzewski, Sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI–XVIII w. – ustrój i funkcjonowanie: sejmik trocki, Warszawa 2000, s. 224.