Maroko karinės pajėgos

Karališkosios Maroko ginkluotosios pajėgos
arab. القوات المسلحة الملكية

Įkurtos 1956 m.
Žmogiškieji resursai
Amžius 18 metų
Privalomoji tarnyba
(šauktiniai)
355 479 vyrų, 16–49 amžiaus,
343 016 moterų, 16–49 amžiaus (2008 m.)
Mobilizaciniai resursai 9 152 580 vyrų, 15–49 amžiaus,
9 080 830 moterų, 15–49 amžiaus
Tinkamų karinei tarnybai 7 627 988 vyrų, 15–49 amžiaus,

7 754 873 moterų, 15–49 amžiaus

Aktyvus
personalas
196 300 (2006 m.) (25 vieta pasaulyje)
Rezervo dydis 150 000 (2002 m.)
Finansinės išlaidos
Biudžetas 7 630 mln. (MAD)[1]
~2 600 mln. litų
Proc. nuo BVP 5 %
Karinė pramonė
Užsienio tiekėjai Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Ispanijos vėliava Ispanija

Karališkosios Maroko karinės pajėgos (arab. القوات المسلحة الملكية) kaip nacionalinės ginkluotosios pajėgos sudarytos 1956 m. Marokui iškovojus nepriklausomybę. Armijos pagrindą sudarė kolonijinėse Prancūzijos ir Ispanijos karinėse pajėgose tarnavę marokiečiai ir nacionalinio–išsivadavimo judėjimo kariai.

Skirstymas redaguoti

Armijos rūšis: Kiekis Įkurta
Karališkosios sausumos pajėgos 178 000 1956 m.
Karališkosios karinės oro pajėgos 13 500 1956 m.
Karališkosios jūrų pajėgos 7 800 1960 m.
Karališkoji Maroko žandarmerija 40 000 1956 m.
Pagalbinės pajėgos
(nacionalinė policija ir žvalgyba)
45 000 1956 m.
Maroko Karališkoji apsauga 6 000 1956 m.
VISO: 255 300 -

Istorija redaguoti

1950 metais karaliaus Hasano II–jo nurodymu Maroko karališkosios karinės pajėgos nuslopino partizaninį judėjimą Rifo kalnuose, kur vietiniai berberai kovojo už regiono nepriklausomybę. Operacijoje dalyvavo apie 20 000 karių.

1960 metais karališkosios karo pajėgos ne kartą dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Alžyro armiją šalies pasienyje.

Karo pradžioje su Vakarų Sachara, Maroko ginkluotosios pajėgos ženkliai sustiprėjo ir 1990 m. antroje pusėje reguliarioje armijoje tarnavo jau 195 500 karių (175 000 sausumos armija, 13 500 – oro pajėgos ir 7 000 – jūrų pajėgos). 1994 m. išlaidos gynybai sudarė 1/10 šalies biudžeto.

Po nepriklausomybės paskelbimo Maroko armija ne kartą šalyje vykdė ir destabilizacinius veiksmus prieš monarchiją. 1971 m. birželio 10 d. buvo pabandyta užimti karaliaus rūmus Shirate, netoli sostinės Rabato, o 1972 m. rugpjūčio 16 d. buvo bandymas numušti karaliaus lėktuvą, grįžtantį namo iš oficialaus vizito Prancūzijoje.

Armija taip pat malšino protesto demonstracijas ir nepaklusnumo akcijas 1981 m. Kasablankoje ir 1990 m. – Fese.

Galerija redaguoti

Išnašos redaguoti

 
  1. CIA World Factbook, Maroko ginkluotosios pajegos