Marius Liugaila
Gimė 1953 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Mirė 2013 m. gegužės 2 d. (59 metai)
Vilnius
Motina Sofija Veiverytė
Veikla dailininkas grafikas
Alma mater 1977 m. LSSR dailės institutas

Marius Liugaila (1953 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje – 2013 m. gegužės 2 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas grafikas.

Biografija redaguoti

19761977 m. dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“. 1977 m. baigė LSSR dailės institutą, mokytojai Stasys Krasauskas, Albertas Gurskas. 19801990 m. dirbo žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, 1990–1993 m. žurnale „Taip ir Ne“, 1993–1994 m. žurnale „Jaunimo gretos“, 1994–1995 m. žurnalo „Moteris“ meninis redaktorius. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūryba redaguoti

Sukūrė estampų oforto technika (Žvaigždžių karams – ne!, 1988 m.), piešinių pastele (Broniaus Jauniškio portretas, 1981 m.) ir anglimi (Georgo Hėgelio portretas, 1984 m.), daugiau nei tris šimtus ekslibrisų, iliustravo ir apipavidalino daugiau nei 70 žurnalų ir knygų.

Nuo 1979 m. Lietuvoje ir užsienyje yra dalyvavęs daugiau nei 150-yje parodų – grupinėse JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje; individualiose Vilniuje, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šilutėje (1984, 1987, 1989, 1993, 1995, 1996, 1998, 20012005 m.), Tokijuje (1993 m.), Nagojoje, Osakoje, Leipcige (1994 m.), Helsinkyje (1999 m.), Taline (2004 m.).

Pelnė tarptautinių parodų ir konkursų apdovanojimų. 1999 m. Italijoje įtrauktas į registrą „100 geriausių pasaulio graviūros meistrų“. Kūryboje vyrauja filosofinės, alegorinės, siurrealistinės figūrinės kompozicijos, kuriose iškeliamos žmogaus ir gamtos, egzistencijos problemos. Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio šalių muziejai.[1][2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Marius Liugaila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 512 psl.
  2. http://www.mariusliugaila.lt/index.php?/about/biography/