Mario Cecchi Gori
| Mario Čeki Gori Mario Cecchi Gori | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1920 m. kovo 21 d. Breša, Italija |
| Mirė | 1993 m. lapkričio 5 d. (73 metai) Roma, Italija |
| Tautybė |  Italija
|
| Vaikai | Vittorio Cecchi Gori |
| Veikla | kino prodiuseris |
| Išsilavinimas | Florencijos universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Oskaro nominacija (1996) | |
 Vikiteka |
Mario Cecchi Gori |
Mario Čeki Gori (it. Mario Cecchi Gori; 1920 m. kovo 21 d. – 1993 m. lapkričio 5 d.) – italų kino prodiuseris.
Biografija redaguoti
Kinas redaguoti
Savo veiklą pradėjo kaip prodiuserio asistentas 1954 m. kuriant filmą „Atostogos su gangsteriu“, o pirmąjį filmą, „La mina“, savarankiškai prodiusavo 1958 m. Viso per savo karjerą jis prisidėjo daugiau kaip prie 160 filmų, daugiausia sukurtų Italijoje, ir dirbo su žymiausiais šalies režisieriais (Damiano Damiani, Ettore Scola, Dino Risi). 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prodiusavo eilę filmų su Adriano Celentano bei Sergio Corbucci kurtas komedijas.
Nuo 1980 m. dirbo kartu su savo sūnumi, taip pat prodiuseriu Vittorio Cecchi Gori.
Filmas „Il postino“, oficialiai išleistas jau po jo mirties, tapo pirmuoju italų filmu, nominuotu Oskarui geriausio filmo kategorijoje (tais metais laimėjo Mel Gibson režisuota „Narsioji širdis“).
Futbolas redaguoti
1990 m. Mario šeima įsigijo futbolo klubą „ACF Fiorentina“ ir jis tapo jo prezidentu bei užėmė šį postą iki savo mirties 1993 m. Vėliau šias pareigas perėmė sūnus Vittorio, o klubas 2001 m. vos išvengė bankroto ir atsidūrė ketvirtoje pagal stiprumą šalies lygoje. Jį pavyko išgelbėti tik naujiesiems savininkams.
Dalinė filmografija redaguoti
- Atostogos su gangsteriu (1954)
- Neištikimybė itališkai (1966)
- Brankaleonės armija (1966)
- Tigras (1967)
- Pranašas (1968)
- Kur tu eini nuoga? (1969)
- Detektyvas Belis (1969)
- Kitaip mes supyksim! (1974)
- Blefas (1976)
- Sudie ir amen (1977)
- Mano žmona ragana (1980)
- Tūzas (1981)
- Beprotiškai įsimylėjęs (1981)
- Bingo Bongo (1982)
- Atostogos Amerikoje (1984)
- Nusikaltimas „Formulėje 1“ (1984)
- Ryšys per piceriją (1985)
- Jis blogesnis už mane (1985)
- Bambeklis (1986)
- Universalinė parduotuvė (1986)
- Aš ir mano sesuo (1987)
- Il volpone (1988)
- Šį vakarą pas Alisą (1990)
- Il postino (1994)
Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti
- Oskaras (nominacija) – geriausias filmas („Il postino“, 1996)
- BAFTA – geriausias filmas ne anglų kalba („Il postino“, 1996)
- David di Donatello – geriausias filmas („Questa specie d‘amore“ , 1972), geriausias prodiusavimas („Il tigre“, 1967; „Turne“ (1990))
- Europos kino apdovanojimas – Europos metų filmas („Lamerica“, 1994)
- Nastro d'argento – geriausias prodiuseris (1972, 1982, 1989, 1991, 1995)