Marijampolės apskrities istorija

(Nukreipta iš puslapio Marijampolės apskritis (Prūsija))
Marijampolės apskritis
Royal banner of the Grand Duchy of Lithuania.svg
1795 – 1950 Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
Lithuania-1867-1914.svg
Apskritis Rusijos imperijos Suvalkų gubernijoje
Administracinis centras Marijampolė
Valsčiai 14 (1913), 20 (1923), 7 (1949)
1795-1807 Flag of Prussia (1892-1918).svg Balstogės departamentas
1807-1815 Flag of the Duchy of Warsaw.svg Lomžos departamentas
1815-1837 Military ensign of Vistula Flotilla of Congress Poland.svg Augustavo vaivadija
1867-1915 Flag of Russia.svg Suvalkų gubernija
1915-1919 Flag of Prussia (1892-1918).svg Lietuvos sritis
1919-1939 Flag of Lithuania.svg Lietuva
1939-1944 Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Kauno krašto apygarda
1944-1950 Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg Lietuvos TSR
Gyventojų 114 262 (1897), 99 220 (1923), 102 400 (1942)
Plotas 2 199 km² (1923), 1 155 km² (1949)

Marijampolės apskritis17951950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. pietvakarių Lietuvoje, su centru Marijampolėje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Istorinė Marijampolės apskritis atkurta 1994 m. kaip keletą savivaldybių apimanti Marijampolės apskritis.

Rytų Prūsijos sudėtyjeKeisti

1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Užnemunė atiteko Prūsijai. Šioje pirmą kartą suformuota Marijampolės apskritis, kuri iš pradžių ji vadinosi Starapolės, Senapilės apskritimi. 17951807 m. priklausė Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos Balstogės departamentui.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apskrityje buvo:

Rusijos imperijos sudėtyjeKeisti

 
Suvalkų gubernija Rusijos imperijoje

Per XIX a. apskrities pavaldumas keletą kartų keitėsi. 18071815 m. ji priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. į Rusijos imperiją įeinančiai Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 18371867 m. Augustavo gubernijai, 18671915 m. Suvalkų gubernijai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Kalvarijos, Naumiesčio ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Kauno gubernijos Kauno apskritimi.

1867 m. dalis apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytai Naumiesčio apskričiai.

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 114 262 žmonės. Marijampolės mieste gyveno 6 737 žmonės, o Prienų mieste 2 477 žmonės. Tuometinė tautinė apskrities sudėtis buvo tokia:

SuskirstymasKeisti

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1897 ~2000 114 262
1913 14 valsčių: Aleksoto valsčius, Antanavo valsčius, Balbieriškio valsčius, Veiverių valsčius, Gudelių valsčius, Kvietiškio valsčius, Mikališkių valsčius, Pilviškių valsčius, Pagirmuonių valsčius, Panemunės valsčius, Fredos valsčius, Klebiškio valsčius, Šunskų valsčius, Javaravo valsčius.[2]
1914 1307 127 400

1915-1950 m.Keisti

 
Marijampolės apskritis tarpukario Lietuvoje

19151916 m. priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. buvo prijungta Kalvarijos apskritis.

Po 1918 m. apskritis įėjo į Lietuvos valstybę. 19411944 m. okupavus vokiečiams įėjo į Kauno krašto apygardą.

1946 m. Balbieriškio, Prienų ir Šilavoto valsčiai kartu su Prienais priskirti Prienų apskričiai, 1948 m. Kalvarijos, Krosnos, Liubavo valsčiai – Kalvarijos apskričiai, 1949 m. Veiverių valsčius – Kauno apskričiai. 1950 m. apskritis panaikinta, jos teritorija perduota Marijampolės rajonui (41 apylinkė), Kazlų Rūdos rajonui (15 apylinkių), Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).

SuskirstymasKeisti

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1919 22 valsčiai: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Mikališkio valsčius, Padovinio valsčius, Prienų valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šunskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
1923
(išsamiau)
2199 99 220 20 valsčių: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Mikališkių valsčius, Padovinio valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šumskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
  • 3 miestai: Kalvarija, Marijampolė, Prienai
  • 2 miesteliai
  • 734 kaimai
  • 15 bažnytkaimių
  • 63 dvarai ir palivarkai
  • 60 vienkiemių
  • 15 kitų gyvenviečių
1933 13 valsčių
1939 120 000
1942 102 400
1949
(suskirstymas)
1155 7 valsčiai (65 apylinkės)
1950 64 apylinkės
2001 4463 188 634 5 savivaldybės: Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė
  • 9 miestai
  • 1567 kaimai

ValsčiaiKeisti

Valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Antanavo valsčius 1919–1933 Antanavas
Ašmintos valsčius 1919–1933 Ašminta
Balbieriškio valsčius 1919–1946 Balbieriškis
Gudelių I valsčius 1919–1933 Gudeliai?
Gudelių II valsčius 1919–1933 Gudeliai?
Gudelių valsčius 1933–1950 Gudeliai
Igliškėlių valsčius 1931–1950 Igliškėliai
Janavo valsčius 1919–1933 Janavas
Javaravo valsčius 1919–1933 Javaravas
Kalvarijos valsčius 1919–1948 Kalvarija
Kazlų Rūdos valsčius 1933–1950 Kazlų Rūda
Klebiškio valsčius 1919–1933 Klebiškis
Krosnos valsčius 1919–1948 Krosna
Kvietiškio valsčius 1919–1920, 1923–1931 Kvietiškis?
Liubavo valsčius 1919–1948 Liubavas
Liudvinavo valsčius 1919–1950 Liudvinavas
Marijampolės valsčius 1919, 1931–1950 Marijampolė
Mikališkio valsčius
(Mikališkių valsčius)
1919–1933 Mikališkis?
Padovinio valsčius 1919–1931 Padovinys
Prienų valsčius 1919, 1933–1946 Prienai
Raudenio valsčius 1919–1933 Raudenis
Sasnavos valsčius 1919–1950 Sasnava
Šilavoto valsčius 1933–1946 Šilavotas
Šunskų valsčius 1919–1931, 1947–1950 Šunskai
Veiverių valsčius 1919–1949 Veiveriai
Višakio Rūdos valsčius 1919–1933 Višakio Rūda

Tautinė sudėtisKeisti

Pagal 1923 m. gyventojų surašymą apskrityje gyveno 99 220 žmonių, o jų tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
  2. http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
  3. 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

NuorodosKeisti