Marija Vitebskietė

Marija Vitebskietė
Marijos imaginacinis portretas, iki 1758 m.
Polocko Riurikaičiai
Gimė ~ 1300 m.
Mirė 1346 m. (~46 metai)
Tėvas Jaroslavas Vasiljevičius
Sutuoktinis (-ė) Algirdas
Vikiteka Marija Vitebskietė

Marija Vitebskietė (rus. Мария Ярославна Витебская, Marija Jaroslavna g. apie 1300 – apie 1346 m.) – vienintelė paskutiniojo Vitebsko kunigaikščio Jaroslavo Vasiljevičiaus dukra[1]. Apie jos gyvenimą žinoma labai mažai. Apie 1317 m. ji buvo ištekinta už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Algirdo. Ji buvo vienintelė Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoja[2]. Po Marijos tėvo mirties, apie 1320 m., Vitebsko kunigaikštystė atiteko Algirdui, kuris ją įjungė į LDK kaip dalinę kunigaikštystę[3].

Marija pagimdė keturis ar penkis sūnus ir mažiausiai vieną dukrą. Manoma, kad Marijos ir Algirdo vaikai užaugo stačiatikių Rusios žemėse ir patys buvo pakrikštyti pagal stačiatikių apeigas[4]. Marijai mirus apie 1346 m., Algirdas vedė antrąkart, jo žmona 1350 m. tapo Julijona, Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus duktė.[5] Po Algirdo mirties Marijos ir Julijonos sūnūs pradėjo kovą dėl didžiojo kunigaikščio sosto, kuri baigėsi 1392 m. kompromisine Astravos sutartimi.

Šeima redaguoti

Informacija apie vaikus pateikiama pagal L. Voitovič[6].

Genealogija redaguoti

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Vasilko, Vitebsko kunigaikštis
 
 
 
 
 
 
 
Briančislavas, Polocko ir Vitebsko kunigaikštis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Davido Rostislavičiaus duktė, Smolensko kunigaikštytė
 
 
 
 
 
 
 
Vasilko, Vitebsko kunigaikštis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Jaroslavas Vasiljevičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Marija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Shatskikh, Aleksandra Semenovna; Katherine Foshko Tsan (2007). Vitebsk: the Life of Art. Yale University Press. p. 2. ISBN 978-0-300-10108-9.
  2. Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. — Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1978. — p. 239.
  3. Rowell, S. C. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295-1345. Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series. Cambridge University Press. p. 84. ISBN 978-0-521-45011-9.
  4. Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. — Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1978. — p. 259.
  5. Mažeika, Rasa (1987). „Was Grand Prince Algirdas a Greek Orthodox Christian?“. Lituanus. 33 (4). Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2007-09-06. {{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  6. Войтович Л. В. Князівські династії Східної Європи (кінець IX — початок XVI ст.): склад, суспільна і політична роль. Історико-генеалогічне дослідження (укр.). — Львів: Інститут українознавства ім. І. Крип’якевича, 2000. — 649 с. — ISBN 966-02-1683-1