Marija Juozaitytė - Rudienė
Gimė 1914 m. birželio 29 d.
Vestvilyje, Ilinojaus valst., JAV
Mirė 2008 m. liepos 8 d. (94 metai)
Čikagoje, JAV
Veikla Amerikos lietuvių visuomenės veikėja ir filantropė.
Žymūs apdovanojimai

Marija Juozaitytė – Rudienė (1914 m. birželio 29 d. Vestvilyje, Ilinojaus valst., JAV2008 m. liepos 8 d. Čikagoje, JAV) – Amerikos lietuvių visuomenės veikėja ir filantropė.

Biografija redaguoti

Vaikystę praleido Vestvilyje, vėliau šeima persikėlė į Čikagą. Mokėsi Šv. Kazimiero mergaičių akademijoje, baigė De Paul universitetą. Mokytojavo. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Marija buvo Čikagos moterų klubo sekretorė (vėliau pirmininkė), BALF'o direktorė ir jo centro valdybos pirmininkė. Organizavo Čikagos lituanistinės aukštesniosios mokyklos mokinių motinų klubą, dalyvavo Lietuvos vyčių organizacijoje, Lietuvių moterų klube, Šv. Kazimiero seselių rėmėjų draugijoje, Romos katalikų federacijoje, rūpinosi lietuviškų mokyklų išlaikymu. Ji daug metų vadovavo tarptautinei šalpos organizacijai CARE ir lietuviškai radijo programai.

1936 metais ištekėjo už Antano Rudžio. M. ir A. Rudžiai materialiai rėmė Lietuvių senelių prieglaudą, Šv. Kryžiaus ligoninę, Jaunimo, Draugo ir Marijonų namus, finansavo lietuviškų vadovėlių leidimą. Šeimos lėšomis išleistos „Baltijos valstybių užgrobimo byla“, „Pirmas Lietuvos Statutas“ ir kitos knygos. Rudžiai įsteigė vardines stipendijas studijuojantiesiems Lietuvos Statutą ir LDK istoriją. Svari jų pagalba organizuojant siuntas po Antrojo pasaulinio karo lietuviams pabėgeliams Vokietijoje, tremtiniams Sibire ir vargstantiems Lietuvoje. Abu finansiškai padėjo Lietuvos bažnyčioms, jų dėka iškilo Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia lietuviškame Vidugirių kaime Lenkijoje. Rudžiai dalyvavo ir kitų, nelietuviškų JAV organizacijų veikloje.

1954 m. A. Rudis iš arkivyskupo Skvirecko gavo pavedimą saugoti Popiežiaus Pijaus XII bulę apie šv. Kazimiero paskelbimą Lietuvos jaunimo globėju. Bulę Rudžiai atvežė į Vilnių ir 2001 m. Arkikatedroje perdavė kardinolui A. J. Bačkiui.

Įvertinimas redaguoti

Nuorodos redaguoti