Marienburgo apgultis (1410)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Marienburgo apgultis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lenkijos-Lietuvos-Teutonų ordino karas | |||||||
 Dabartinis Marienburgo pilies vaizdas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Lenkijos karalystė LDK
|
 Vokiečių ordinas
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Jogaila Vytautas Didysis
|
 Heinrichas fon Plauenas
| ||||||
Marienburgo apgultis buvo nesėkmingas Jogailos vadovaujamų Lenkijos-Lietuvos pajėgų bandymas užimti Teutonų ordino sostinę, Marienburgo pilį. Apgultis tęsėsi 1410 m. liepos 18 – rugsėjo 19 d.
Po Žalgirio mūšio lenkų ir lietuvių pajėgos pasiliko mūšio lauke tris dienas. Visi svarbesni žuvusieji buvo palaidoti atskiruose kapuose, o likusieji surinkti į keletą masinių kapaviečių. Ulrich von Jungingen kūnas buvo išsiųstas į Marienburgą. Istorikai yra iškėlę keletą hipotezių, kodėl taip ilgai buvo delsiama.
Po trijų dienų, 1410 m. liepos 18 d. lenkų - lietuvių kariuomenė patraukė į Marienburgą ir apsiautė jo pilį, tačiau per tris dienas Heinrichas fon Plauenas sugebėjo suorganizuoti pilies gynybą iš savanorių ir pabėgusiųjų iš mūšio. Apsiausties metu pilį bandžiusi užimti kariuomenė patyrė nuostolius ne tik mūšio metu, bet ir dėl ligų. Žinios apie pas teutonus skubančius pastiprinimus iš Vakarų ir Livonijos paskatino didįjį kunigaikštį Vytautą pasitraukti iš apsiausties. Kadangi Mažosios Lenkijos bajorija taip pat siekė baigti karą iki derliaus nuėmimo, likusiems lenkams tapo aišku, kad apsiaustis rezultatų neduos ir rugsėjo 19 d. apgultis buvo nutraukta.
Pilį lenkai nupirko 1457 metais sumokėję 190000 florenų (apie 660 kg aukso).