Marianų lovys

Marianų lovys − povandeninė įduba Ramiajame vandenyne, Filipinų jūroje, išilgai Marianų salų rytinių krantų.

Marianų įduba žemėlapyje

Ten, kur tektoninės plokštės užslenka viena ant kitos, viršutinė spaudžia apatinę, susidaro vandenynų įdubos. Marianų lovio ilgis ~1500 km, gylis >7000 m; didžiausias gylis − 11 034 m[reikalingas šaltinis].

Pati giliausia žinoma vieta Žemėje Čalendžerio gelmė yra Marianų lovyje į rytus nuo Filipinų. Ją 1951 m. atrado britų žvalgybinis laivas „Challenger“. O jos tikslų gylį vėliau echolotu nustatė rusai.

NusileidimaiKeisti

1960 m. žmogaus valdomas amerikiečių batiskafas nusileido į 10 915 m gylį − beveik 2100 m giliau nei Everesto aukštis.

2009 m. giliavandenis automatinis povandeninis aparatas „Nereus“, sukurtas JAV „Woodse Hole“ okeanografijos institute, sėkmingai pasiekė „Čalendžerio gelmės“ vietą Marianų įduboje. Daugiau nei 4 metrų ilgio „Nereus“ į Marianų įdubą buvo pradėtas leisti gegužės 31 d. iš tyrimų laivo „Kilo Moana“. Giliavandenis aparatas buvo valdomas naudojant labai ploną ir tvirtą šviesolaidį. „Nereus“ kelionė į vandenyno dugną truko apie 10 valandų. Vandenyno dugną pasiekęs aparatas jį nufilmavo ir nufotografavo, paėmė vandens bei nuosėdų mėginius.

Žinomas režisierius ir „National Geographic“ programos „Explorer-in-Residence“ dalyvis Džeimsas Kameronas (James Cameron) vienviečiu povandeniniu laivu pasiekė giliausią vietą pasaulio vandenynuose – Čelendžerio gelmę Marianų įduboje. Į 10 898 metrų gylį Dž. Kameronas nusileido 2012 m. kovo 26 d., rytą 7:52 vietos laiku (0:52 min. Lietuvos laiku).

Marianų lovys praktiškai yra neištirtas, todėl neabejojama, kad „Nereus“ prisidės prie naujų atradimų.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka