Margionys

Portal.svg
Margionys
Margionys001.JPG
Margionių kaimas

Margionys
Koordinatės 53°59′49″š. pl. 24°17′10″r. ilg. / 53.997°š. pl. 24.286°r. ilg. / 53.997; 24.286 (Margionys)Koordinatės: 53°59′49″š. pl. 24°17′10″r. ilg. / 53.997°š. pl. 24.286°r. ilg. / 53.997; 24.286 (Margionys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Marcinkonių seniūnija
Gyventojų skaičius 58 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka MargionysVikiteka

lenk. Morgiewicze[1]

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Márgionys
Kilmininkas: Márgionių
Naudininkas: Márgionims
Galininkas: Márgionis
Įnagininkas: Márgionimis
Vietininkas: Márgionyse

Margionys (buvę Skroblininkai) – kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono pietuose. Seniūnaitijos centras. Rytiniu kaimo pakraščiu eina Vilniaus–Gardino geležinkelis, šiauriniu – kelias  5003  VarėnaMarcinkonysDruskininkai . Kaime yra gamtos paminklai: „Lietuvio liepa“, Margionių kadagys, Bobos daržo šaltinis (Skroblaus versmės), Margionių drevė (sunykusi). Kaimas turi savo kapinaites.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Margionys


KultūraKeisti

 
Margionių teatras
 
Margionys nuo Marcinkonių pusės

Margionyse veikia 1990 m. atkurtas Margionių kaimo teatras. Jo istorija mena tarpukario laikus, kai 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kuriai vadovavo Juozas Gaidys (kartu platinęs ir lietuvišką spaudą). Pirmas spektaklis buvo suvaidintas 1929 m. Tai buvo A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų“, pjeses „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui.

ApylinkėsKeisti

Prie kaimo yra Skroblaus ištakos – Bobos daržo šaltinis. Tai laukuose tiesiog iš žemės trykštanti versmė, iš kurios prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas Skroblus – jo vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, o porina, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį. Pasakojama, kad kartą, atseit, vaikai ant šaltinio užritino akmenį ir daugiau vaikų nebeatsirasdavę. Teko suaugusiems tą akmenį šalin nuritinti.

1996 m. rudenį Skroblaus kairiajame krante, Margionių šiaurės rytų dalyje, archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. 1997 m. rudenį tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100–250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.

IstorijaKeisti

 
Kaimo ūlyčia

Margionių kaimas siejamas su Skroblininkų vaitystės centru. Jame 1637 m. buvo 11 kiemų, kurie valdė 6 valakus žemės. Po maro ir karų kaimas nunyko, 1738 m. jame gyveno tik 2 šeimos. 1889 m. Margionyse gyveno 44 šeimos (271 žmogus).

XIX a. pab. Margionys įėjo į Trakų apskritį, Merkinės valsčių, Kabelių kaimo apylinkę. Iš 161 gyventojo 143 buvo katalikai, 18 žydų.[3]

Tarpukariu Margionys buvo valdomi lenkų (priklausė Gardino apskrities Marcinkonių valsčiui). 1924–1935 m. veikė „Ryto“ draugijos mokykla (mokėsi ~40 vaikų), lenkams ją uždarius – skaitykla (iki 1936 m.).[4]

LTSR laikais – Marcinkonių miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė (įėjo į Marcinkonių apylinkę). Veikė biblioteka.[5]

GyventojaiKeisti

 
Kryžius prie kapinaičių
 
Senas drevėtas medis
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m.
1886 m. 1889 m. 1905 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
161 271 301 261 247 147 131 109 81
2011 m.sur. - - - - - - - -
58 - - - - - - - -


NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Morgiewicze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 678 psl. (lenk.)
  4. Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 2005. p. 169.
  5. 5,0 5,1 Kazys Misius ir kt. Margionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 692 psl.
  6. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  7. MargionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 510 psl.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Kapiniškiai – 2 km MARCINKONYS – 12 km  
     
     
     
Šklėriai – 4 km