Debesų jūra
Debesų jūra (lot. Mare Nubium, 21° p. pl. 17° v. ilg. / 21°š. pl. 17°r. ilg.) – Mėnulio matomosios pusės pietų pusrutulio jūra.
Jūra yra netaisyklingos formos. Tai viena iš didesniųjų Mėnulio jūrų, jos skersmuo siekia 715 km. Iki 1964 m. jai buvo priskiriamas baseinas, po to vadinamas Pažinimo jūra. Dėl Debesų jūros netaisyklingos formos ir dėl to, kad jos pakraščiuose nėra aiškių reljefo raukšlių, spėjama, kad ji susidarė ne po Mėnulio susidūrimo su kitu dangaus kūnu arba tai įvyko taip seniai, kad iš buvusio susidūrimo baseino neliko pėdsakų.
Stebėjimai rodo, kad jūra sudaryta iš mažos ir vidutinės titano koncentracijos bazaltų. Jūros baseine daug apgriuvusių ir visiškai lava užlietų kraterių. Per jūrą eina keli ryškūs rėžiai šiaurės−pietų kryptimi, iš kurių geriausiai matomas 225 km ilgio, esantis į vakarus nuo Alfonso ir Ptolemėjaus kraterių. Rėžių kilmė neaiški, bet kryptimis jie susiję su Lietų jūros susidūrimo baseinu. Kartu su Pažinimo jūra Debesų jūros plotas yra apie 265 000 km².
Struktūros redaguoti
Su Debesų jūra susijusios struktūros (žr. schemą):
- Fra Mauras, krateris,
- Ripėjo kalnai,
- Liubineckis, krateris,
- Biuljaldiu, krateris,
- Tiesioji siena, vienas žinomiausių Mėnulio skardžių,
- Tebitas, krateris,
- Alfonsas, krateris,
- Ptolemėjas, krateris,
- Audrų vandenynas.
Šaltiniai redaguoti
- Wilkinson, John. The Moon in Close-up– A Next Generation Astronomer's Guide. Springer Science & Business Media, 2010, p. 222