Salų jūra
Salų jūra (lot. Mare Insularus, 7° š. pl. 31° v. ilg. / 7°š. pl. 31°r. ilg.) – Mėnulio jūra, esanti centrinėje matomosios Mėnulio pusės dalyje.[1]
Salų jūra išskirta 1970-aisiais pagal topografinius požymius. Anksčiau ji buvo laikoma Debesų jūros dalimi. Pavadinimas kilęs nuo lavoje paskendusių kalnų grandinės, kuri iš kosmoso atrodo tarsi salos.[2] Gali būti, kad ji slepia tikėtiną smūginį baseiną. Jūros medžiaga yra iš vėlyvojo Imbrio periodo (>3,2 mlrd. metų senumo), be to, ji padengta iš netoliese susidariusių Koperniko ir Eratosteno kraterių išmuštos medžiagos.
Salų jūra yra beveik Mėnulio matomosios pusės centre, šiek tiek į šiaurę ir į vakarus. Skersmuo 513 km. Jos ribos nėra konkrečiai nustatytos. Nuo Audrų vandenyno vakaruose ją skiria Keplerio krateris (1, žr. schemą), nuo Lietų jūros šiaurėje − Koperniko krateris (2).[3] Pietuose Salų jūrą riboja Ripėjo kalnai (3, Montes Riphaeus) ir Fra Mauro struktūra (4, Fra Mauro). Rytuose jūra susisiekia su Kaitros įlanka (5, Sinus Aestuum) ir Centrine įlanka (10, Sinus Medit). Netoli Salų jūros, Fra Mauro struktūroje 1971 m. vasarį buvo nusileidę „Apollo 14“ misijos astronautai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 48
- ↑ Byrne, Charles. Lunar Orbiter Photographic Atlas of the Near Side of the Moon. Springer Science & Business Media, 2010, p. 132
- ↑ NASA informacija