Marselis Mosas
Marselis Mosas
Gimė 1872 m. gegužės 10 d.
Epinalis
Mirė 1950 m. vasario 1 d. (77 metai)
Paryžius
Veikla prancūzų sociologas ir antropologas
Vikiteka Marcel Mauss
Parašas

Marselis Mosas (pranc. Marcel Mauss; 1872 m. gegužės 10 d. – 1950 m. vasario 1 d.) – prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Emilio Diurkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas.

Nuo 1902 m. Mosas buvo religijotyros profesorius Paryžiaus Aukštųjų mokslų praktinėje mokykloje. 1925 m. įkūrė Etnologijos institutą. Mosas tyrinėjo senųjų ir dabartinių pirmykščių visuomenių religines praktikas, vėliau atsidėjo vien šiuolaikinėms socialinės antropologijos problemoms. Kartu su E. Diurkheimu prisidėjo prie Analų mokyklos atsiradimo Prancūzijoje, sukūrė vadinamąją prancūziškąją sociologinę mokyklą, leido žurnalą L’Année Sociologique (nuo 1901 m.), kuriame skleidė E. Diurkheimo idėjas ir sociologinius metodus. Po šio mirties (1917 m.) jis tapo žurnalo redaktoriumi.

1947 m. išleidęs Etnografijos vadovėlį, Mosas padėjo pagrindus etnografinių lauko tyrinėjimų metodologijos studijoms. Jis išskyrė tris antropologijos lygmenis: etnografiją – detalų papročių, tikėjimų ir socialinio gyvenimo studijavimą; etnologiją – empiriškai pagrįstą regioninį palyginimą; antropologiją – abiejų pirmųjų pagrindu kuriamą teorinį, filosofiškai išvystytą apibendrinimą apie visuomenę ir žmoniją. Daug dėmesio skyrė dovanos socialinei prasmei (resiproksija).[1]

Domėjosi hinduizmu, lyginamąja religijotyra, lyginamosiomis civilizacijų studijomis. Teigė, kad senovės bendruomenėse santykiai buvo grindžiami ekvivalentiškumo principu, kad visos tautos yra civilizuotos, bet skirtingos. Žmogų suvokė kaip vientisą individą, kuris savyje jungia biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus. Tyrė įvairių kultūrų religinius, teisinius, ekonominius ir mitologinius aspektus.[2]

Bibliografija redaguoti

Pagrindiniai veikalai:

  • Esė apie aukojimo kilmę ir funkcijas (Essai sur le nature et la fonction du sacrifice, 1899 m.)
  • Maginių galių kilmė (Esquisse d‘une theorie generale de la magie, 1904 m.)
  • Esė apie dovaną (Essai sur le don: forme et raison de l‘echange dans les societes archaiques, 1923–1924 m.)
  • Kūno technika (Techniques du corps, 1934 m.)
  • Etnografijos vadovėlis (Manuel d‘ethnographie, 1947 m.)

Šaltiniai redaguoti

  1. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
  2. Marcel Mauss. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008