Maržinė prekyba

Maržinė prekyba (angl. margin trading), arba prekyba naudojant svertą (angl. leverage), leidžia investuotojui prekiauti finansinėmis priemonėmis neturint pilnos pinigų sumos. Pakanka, kad investuotojas bankui pateiktų sąlyginai nedidelį užstatą (depozitą), ne mažesnį kaip reikalaujama marža (angl. margin requirement). Užstatas laikomas specialioje investuotojui priklausančioje maržinėje sąskaitoje, kuri yra įkeista bankui. Bankas pinigus iš maržinės sąskaitos grąžina tik įsitikinęs, kad investuotojo įsipareigojimai pagal sudarytus maržinius sandorius įvykdyti. Maržinėje prekyboje finansinės priemonės suėjus terminui nepristatomos, t. y. atitinkamai sandorio šaliai mokamas kainų skirtumas. Maržinė prekyba įmanoma valiutų rinkoje ir su Sandoriais dėl kainų skirtumo. Iš dalies su maržine prekyba galima palyginti ir ateities sandorius, nes reguliuojama rinka reikalauja deponuoti tik dalį sudaryto ateities sandorio sumos.

Maržinė prekyba suteikia galimybę tiek didžiuliams pelnams, tiek didžiuliams nuostoliams, palyginti su investuotu nuosavu kapitalu. Maržinė prekyba yra labai rizikinga, nepriklausomai nuo to, ar investuotojas atitinkamame sandoryje yra pirkėjas ar pardavėjas, ir kokia yra pagrindinė finansinė priemonė (angl. underlying asset). Jeigu rinkos kainos formuosis priešingai investuotojo prisiimtoms pozicijoms, galima prarasti ne tik visą investuotą kapitalą, tačiau ir likti skolingam reikšmingas papildomas sumas. Keičiantis sudaryto sandorio vertei, investuotojui taip pat gali kilti pareiga papildyti užstatą, ko nepadarius, investuotojo sudarytas sandoris gali būti nutrauktas, dėl to patiriant atitinkamus nuostolius.

Taip pat skaitykite

• Finansinis svertas