Maršalo ataka
Maršalo ataka | |
---|---|
Ėjimai | 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3.Rb5 a6 4.Ra4 Žf6 5.0-0 Re7 6.Be1 b5 7.Rb3 0-0 8.c3 d5 |
ECO | C89 |
Sukurta | 1918 |
Pavadinimo kilmė | Frank Marshall |
Motininis debiutas | Ispaniškoji partija |
Maršalo ataka (arba Maršalo gambitas) – vienas iš juodųjų agresyvesnių atsakų baltiesiems Ispaniškojoje partijoje – po 3…a6 4.Ra4 Žf6 5.0-0 Re7 6.Be1 b5 7.Rb3 0-0 8.c3 juodieji sužaidžia gambitą 8…d5, aukodami pėstininką. Juodieji šiame variante vadovaujasi logika, kad puolimas – geriausia gynyba. Pagrindinė seka prasideda 9.ed Žxd5 (9…e4!?, Hermano Šteinerio variantas laikomas silpnesniu) 10.Žxe5 Žxe5 11. Bxe5 c6 (Maršalo ėjimai 11…Žf6 ir 11…Rb7 laikomi silpnais, bet taip pat yra pasiteisinę žaidžiant aukšto lygio šachmatais). Juodieji atakuoja ir kirtimais sukuria baltųjų karaliaus pusės silpnumus – ji lieka be ginančių figūrų. Baltieji turi iškart apsispręsti – žaisti d3 arba d4. 8.c3 jau negelbsti. Juodųjų ataka gali būti triuškinanti – kadangi juodųjų pranašumas pozicinis, ne taktinis – labai sunku rasti būdą išvengti šios atakos. Kartais baltieji stengiasi išvengti Maršalo atakos, žaisdami vieną iš Anti-Maršalo sistemų: 8.a4 arba 8.h3 vietoj 8.c3.
Maršalo ataka pirmąkart buvo panaudota JAV šachmatininko Frenko Maršalo garsiame žaidime „Dovanėlė“ (Novelty Gift) 1918 m. Pasak legendos (nors ir mažai tikėtinos, nes iki Maršalo ėjimas 8…d5 jau buvo naudotas) Maršalas šį gambitą (8…d5) „taupė“ aštuonerius metus susitikimui su Kapablanka. Kapablanka laimėjo šią partiją. Vėliau buvo atrasta Maršalo klaida 11 ėjime (turėjo būti 11…c6! vietoj 11…Žf6!?), ir ši ataka pradėta naudoti vėlesnių aukšto lygio žaidėjų – Boriso Spaskio, Maiklo Adamso, Džono Nuno, Višvanatano Anando.
Pats F. Maršalas gyvenimo pabaigoje rašė:
Nuorodos
redaguoti- Chosė Raulis Kapablanka – Frankas Maršalas,
Manheteno šachmatų klubų čempionatas, 1918 m. spalio 23 d., Ispaniškoji partija, Marshallo ataka