Mantaro slėnis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mantaro slėnis (isp. Valle del Mantaro) – fliuvialinis slėnis Peru centrinėje dalyje, Chunino departamente, jo dugnu teka Mantaro upė. Ilgis 53 m, plotis 4-21 km. Iškilęs į 3330 m aukštį. Per metus slėnyje iškrinta ~760 mm kritulių. Mantaro slėnyje įsikūrę miestai yra Huankajas, Konsepsjonas, Čiupaka ir Chaucha. Iš viso čia gyvena apie 700 tūkst. gyventojų. Mantaro slėnis – viena svarbiausių Peru žemės ūkio sričių, tiekianti produkciją skurdžiose žemėse esančiai Limai. Auginamos bulvės, kukurūzai, pupos, javai, moliūgai, pasifloros, vystoma gyvulininkystė.

Gamta

Mantaro slėnyje didelė paukščių įvarovė: Zenaida genties karveliai, raudonsparnis tinamas, žvirblis, dagilis, kolibriai, įvairios antys, kirai. Iš žinduolių dažni skunkai, baltauodegiai elniai, vikunijos, viskašos, lūšys. Auga polylepis, mutisia genties krūmokšniai, budelėjos, piruliai, eukaliptai, Dodonaea augalai, kasijos.

Ikikolumbinė istorija

Mantaro slėnis – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Jis yra pačiame regiono centre: į šiaurę išsidėstę Callejón de Huaylas ir Kachamarkos slėnis, į pietus – Urubambos ir Apurimako slėniai.

I tūkst. pr. m. e. slėnį veikė Čavino kultūra iš gretimo Callejón de Huaylas. Vėliau čia apsigyveno kečujų kalba kalbantys huankai, įkūrę savo valstybę. 1460 m. slėnis buvo galutinai įtrauktas į Inkų imperiją.