Mansuro kunigaikštystė

Mansuro kunigaikštystė (rus. Княжество Мансура, tot. Мансур кенәзлеге) – totorių chanystė, buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių vasalinė valda, egzistavusi iki 1508 m.

Мансур кенәзлеге
Mansūro chanatas
LDK dalinė kunigaikštystė 1381-1508
1381 – 1508
Location of
Location of
Glinskio kunigaikštystės žemėlapis XV amžiaus pirmoje pusėje
Sostinė Glinskas (?)
Kalbos senoji slavų ir totorių
Valdymo forma Monarchija
Mansūro chanai (Glinsko kunigaikščiai)
 1381–1391 (pirmasis) Mansūras Mamajaitis iš Kijatų klano
Era Viduramžiai
Džagoldajus ir kitos totorių chanystės
Džagoldajus ir gretimos teritorijos

Istorija redaguoti

Masuro chanystę 1381 m. įkūrė išeiviai iš Aukso Ordos. 1380 m. įvyko Kulikovo mūšis, kuriame Mamajus ir jo orda patyrė pralaimėjimą. Pats Mamajus buvo nužudytas Kryme, kai bėgo nuo jį norėjusių pražudyti samdinių. Po tėvo žūties Mansūras pasitraukė į Lietuvos kontroliuojamas teritorijas. Jo orda kūrėsi tuometinėse Severų žemėse. Mansuras stojo į didžiojo kunigaikščio karinę tarnybą. Rilskas, Kurskas ir kiti miestai buvo pasienyje, todėl mansuriečiai gindavo kraštą nuo rusėnų ir kitų totorių ordų išpuolių.

1391 m. chanato įkūrėjas Mansuras kovėsi mūšyje prie Samaros ir jo metu žuvo.

1391 m. Mansuro sūnus Aleksa pripažino Vytauto Didžiojo valdžią. Pasak legendų, kartu su Lietuvos valdovu kovojo Vorsklos mūšyje ir po pralaimėjimo totoriams padėjo išsigelbėti didžiajam kunigaikščiui.

Iš šios Kijato klano atšakos kilo kunigaikščiai Glinskiai. Mykolas Glinskis sumušė totorius prasiskverbusius net iki Naugarduko 1506 m. Klecko mūšyje. Netrukus M. Glinskis (1508) m. tapo išdaviku ir perbėgo į Maskvos pusę. Ištekino dukrą už caro, bet ten irgi tapo išdaviku.

Po 1508 m. Glinskio sukelto maišto visos jo valdos Lietuvoje buvo konfiskuotos, o kunigaikštystė likviduota.

Teritorija redaguoti

Manoma, kad chanato teritorija buvo dabartinėse Poltavos ir Sumų srityse Ukrainoje, bei vadinamoje Severų žemėje. Į pietus nuo Jagos totorių. Dykra taip pat priklausė Mansuro valdoms.

Galima rasti įvairių autorių paišytų žemėlapių, kurioje visos žemės esančios į rytus nuo Kijevo vaizduojamos, kaip totorių valdos, tačiau pripažįstančios Lietuvos valdžią.

Nuorodos redaguoti

  • Татарский энциклопедический словарь. – Казань, 1999.