Manfredonija
| Manfredonija it. Manfredonia | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Apulija
|
| Provincija | Fodžos provincija |
| Įkūrimo data | 1256 m. balandžio 23 d. |
| Gyventojų | 57 215 |
| Plotas | 356,93 km² |
| Tankumas | 160 žm./km² |
| Altitudė | 5 m |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Manfredonija |
Manfredonija (it. Manfredonia) – miestas pietų Italijoje, Apulijos regione. Manfredonija įsikūrusi Italijos pietryčiuose ant Adrijos jūros kranto, prie Gargano kalno, ir suteikia savo pavadinimą įlankai.
Istorija redaguoti
Vieta, kurioje šiuo metu yra Manfredonija, buvo įkurta senovės graikų karaliaus Diomedo.
189 m. pr. m. e. Sipontas tapo piliečių kolonija, kai miestą užkariavo romėnai. Tai buvo uostas kelių sankirtoje, kurių vienas vedė po Adrijos jūros pakrantę, kitas per miestus tokius kaip Arpa, Luceria, Aecae ir Aequum Tuticum, susijungiantys prie Benevento į Via Appia. 663 m. po K. Siponto miestą užkariavo ir sunaikino slavai. 9-ajame amžiuje, trumpam laikui Sipontas buvo saracėnų valdžioje. 1042 m. normanai pavertė Sipontą vienos iš jų dvylikos apskričių centru. Po 1223 m. žemės drebėjimo Siponto miestą palikto jo gyventojai. Šiuolaikinį Manfredonijos miestą į šiaurę nuo senovės Siponto griuvėsių pastatytė karalius Manfredas, tarp 1256–1263 metų. 1528 m. Manfredonija sugebėjo pasipriešinti Prancūzijos išpuoliams, kuriems vadovavo Lautrec vikontas. 1620 m. miestas buvo sunaikintas turkų.
Po Turkijos invazijos iš miesto teliko maža Šv Marko bažnyčia, dalis pilies ir senovės sienos. Padedant kardinolui Bordžijai miestas pamažu buvo atstatomas. 1624 m. buvo atstatyta katedra, o 1644 m. pastatyta naujoji seminarija. Miesto atstatymui labai daug padėjo arkivyskupas kardinolas Orsinis (kuris vėliau tapo Popiežiumi Benediktas XIII). 1737 m. Manfredonijoje gyveno 536 gyventojai, o po 12 m. – jau 3238 gyventojai. Visuomenės švietimui 1754 m. mieste buvo tik vienas mokytojas, kurio darbo užmokestis siekė 12 dukatų per metus. Pirmasis Manfredonijos miesto žemėlapis buvo pagamintas 1787 m. balandžio 22 d. 1835 m. buvo užbaigtas kelias tarp Manfredonijos ir Fodžos. Tais pačiais metais miesto viduje buvo nutiesta daugelis kelių grįstų akmenimis. Taip pat šiuo laikotarpiu buvo nutiesta daugelis kitų tarpmiestinių kelių bei pagerintas jau turimas uostas, tai sukūrė palankią situaciją vystytis verslui, tad miestas pradėjo plėstis ir augti.
1910 m. nuo rugpjūčio 19 iki spalio 31 d. mieste kilo choleros epidemija. Gyventojai pradėjo labiau rūpintis sanitarija ir higiena norėdami užkirsti kelią ligai, gydytojai ir daugelis jaunų gyventojų susitelkė drauėn ir suformavo asociaciją, kuri vadinosi „Žaliasis kryžius“.
Manfredonija buvo pirmasis Italijos miestas, kurį per pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. gegužės 24 d pradėjo bombarduoti Austrijos laivynas.
Paminklai ir lankytinos vietos redaguoti
Manfredonijos pilis – Pastatyta karaliaus Manfredo iš Sicilijos. Dabartinis pilies vaizdas – tai kelių pertvarkymų ir rekonstrukcijų per skirtingas epochas rezultatas. Iš pradžių pilies struktūra buvo keturkampis su jį supančia siena ir penkiais dideliais bokštais, skirtais miesto gynybai. Šiuo metu iš originalių bokštų išliko tik vienas (pietryčiuose). Po 1528 m. Prancūzijos išpuolių maršalas Lautrec pakeitė šiaurės vakarų bokštą, jame įsitvirtino bastionai. 1620 m. pilį užkariavo turkai, to priežastis – šaunamųjų ginklų trūkumas. XVIII a. pastatas buvo naudojamas kaip kareivinės ir kalėjimas. Šiuo metu pilyje įkurtas archeologijos muziejus.
Katedra – pradėta statyti 1270 vasario 7 d ir baigta 1274 m. 1620 m. kaip ir visas miestas buvo sugriauta turkų. 1700 m. atstatyta.
Manfredonijos katedroje saugoma šventa Dievo Motinos Siponto ikona ir Šv Lorenzo Maiorano relikvijos.
Nuorodos redaguoti
- Comune Manfredonia.
- Notizie Manfredonia.
- News Manfredonia. Archyvuota kopija 2007-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- Community Manfredonia. Archyvuota kopija 2010-05-02 iš Wayback Machine projekto.
- Vacanze Manfredonia Archyvuota kopija 2011-02-21 iš Wayback Machine projekto.