Mandžiūrijos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mandžiūrijos istorija – Mandžiūrijos, istorinio regiono, esančio dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje ir pietryčių Rusijoje, istorija.

Tautinė sudėtis

Dėl gana atšiaurių sąlygų Mandžiūrija labai ilgą laiką buvo primityvų gyvenimą gyvenusių tautų teritorija. Tos tautos vertėsi medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu. Jos beveik visos priklausė tungūzų kalbinei grupei. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynaukštėje, pasižymėjo gana sėsliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos dažnai keldavo grėsmę pietuose esančioms valstybėms – Kinijai ir Korėjai. Manoma, kad šiaurės korėjos tautos (pujo, kogurio ir kitos) kilo iš Mandžiūrijos ir buvo tungūzai.

Mandžiūrija iki mandžiūrų

Donghu III a. pr. m. e.

Donghu

Seniausia žinoma Mandžiūrijos tauta buvo Donghu (kin. 东胡), arba rytiniai hu, kurie minimi nuo maždaug – III a. pr. m. e. Juos vėliau nugalėjo ir Mandžiūriją laikinai kontroliavo šiongnu iš Mongolijos plynaukštės.

Vuhuanai, Sušenai, Šianbai, Fuju mūsų eros pradžioje

Vuhuan, šianbai, sušenai, fuju

Pagrindiniai straipsniai: vuhuanai, šianbai, sušenai, fuju

Mūsų eros pradžioje Mandžiūrijoje yra žinomos kelios gentys, tarp jų šianbai (rus. сяньби; angl. Xianbei) ir vuhuanai (kin. 烏桓, dar žinomi kaip ilou), tiesioginiai donghu palikuonys. Rytų Mandžiūrijoje, tuo tarpu, įsigalėjo sušenai.

Iš pradžių didelę dalį Mandžiūrijos kontroliavo vuhuanai, o nuo III a. juos pakeitė šianbai. Pastarieji įgijo hegemoniją ne tik Mandžiūrijoje, bet ir Mongolijos plynaukštėje, taip pat dalyvavo tautų migracijose į Kinijos šiaurines teritorijas. Iš pradžių Mandžiūriją kontroliavo jų klanas juvein, o nuo 345 m. jų klanas murong sukūrė daugybes valstybių Mandžiūrijos pietinėse teritorijose, tokių, kaip Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan, Vakarų Jan.

Šianbų klanas tuoba, įsitvirtinęs Mongolijos plynaukštėje, iki VI a. vidurio kontroliavo šiaurės Kiniją. Šia valdė šianbų balstybės Šiaurės Vei, Rytų Vei, Vakarų Vei, Šiaurės Či, Šiaurės Džou.

Mohe, kumo ši, kidaniai, šivei VII a. pradžioje

Mandžiūrija V–X a.

Pagrindiniai straipsniai: mohe, Balhe, kumo ši

Apie V a. rytų Mandžiūrijoje įsitvirtino mohe tauta, kuri laikoma sušenų palikuone. Šios gentys daug kariavo su Korėjos valstybe Kogurio. Žlugus Kogurio, 698 m. šiaurės Korėjoje įsitvirtino Balhe valstybė, kuri įgijo hegemoniją visoje rytinėje Mandžiūrijoje ir viešpatavo iki 926 m.

Vakarų Mandžiūrijoje VIII a. viduryje, tuo metu, kuomet Mongolijos plynaukštėje įsitvirtino Uigūrų kaganatas, hegemoniją įgijo kumo ši tauta (kin. 庫莫奚). Maždaug 755–847 m. buvo stipriausia jėga Mandžiūrijoje, organizavusi įvairius sukilimus ir prieš Tangų Kinijos valdžią. Galiausiai jie buvo sutriuškinti Kinijos pajėgų.

Kidanių Liao valstybė

Kidaniai

Kidaniai (rus. кидани; angl. Khitans) – giminingi kumo ši, įgavo hegemoniją Mandžiūrijoje po šių sutriuškinimo ir Tang Kinijos nusilpimo. 916–1125 m. jie įkūrė galingą Liao valstybę, kuri valdė pietinę Mandžiūriją.

Džurdžėnų Džin imperija

Džurdžėnai

Džurdžėnai (rus. чжурчжени; angl. Jurchens) – buvo rytinių Mandžiūrijos tautų (greičiausiai sušenų ir mohe) palikuonys. Po kidanių nusilpimo, jie įkūrė Džin valstybę (1115–1234), kuri valdė ne tik Mandžiūriją, bet ir visą Šiaurinę Kiniją.

Mongolijos ir Kinijos viešpatavimas

Mandžiūriją užkariavus Mongolų imperijai, regionas buvo įtrauktas į Kinijos įtakos orbitą, čia valdė mongoliška Juan, ir kiniška Ming dinastijos. Tuo metu iš vietinių gyventojų džurdžėnų formavosi įvairios tautos, tokios, kaip nanajai, mandžiūrai ir kt. Ming laikais Kinijos kontrolė regione sumenko.

Mandžiūrų Čing imperija

Mandžiūrų imperija

Tiesioginiai džurdžėnų protėviai mandžiūrai tapo žinomi nuo XVII a. Nusilpus Ming imperijai, jie konsolidavo valdžią, įkurdami Čing valstybę. Ši valstybė pirmą kartą istorijoje užkariavo visą Kiniją, Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai. Mandžiūrai Kinijoje įdiegė mandžiūriškas madas, mandžiūrų kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba.

Mandžiūrijos padalinimas

Mandžiūrijos padalinimas

Tuo metu visa Mandžiūrija priklausė Čing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo užtvirtintos 1689 m. Nerčinsko sutartimi, ir šiaurinė riba ėjo ties Stano kalnagūbriu, t. y. ties geografine Mandžiūrijos riba. Tačiau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojamą šiaurės mandžiūriją, o 1858 m. privertė Kiniją pasirašyti Aiguno sutartį, kuria Mandžiūrija buvo padalinta, ir visa teritorija už Amūro upės atiteko Rusijai. Šio padalijimo klausimas nėra išspręstas ir dabar, kuris reiškiasi kaip Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas.

Rusiškoji Mandžiūrija XX a

Mandžuko valstybės (žalia) teritorija

Kiniškoji Mandžiūrija XX a

Po Pirmojo pasaulinio karo, Kinijai subyrėjus, Kinijos Mandžiūriją valdė Džang Zuolinas. Tačiau 1931 m. Japonija okupavo Kinijos Mandžiūriją, įkurdama marionetinę Mandžuko valstybę.

Po Antrojo pasaulinio karo Mandžiūrija sugrąžinta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo Šiaurės rytų Kinija, padalinta į tris provincijas.

Taip pat skaitykite

• Didžioji stepė
• Mongolijos istorija
• Ponto stepės istorija
• Kazachijos istorija
• Panonijos istorija