Mandžiūrų kalba

Mandžiūrų kalba

manǯu gisun
KalbamaMandžiūrija
Kalbančiųjų skaičius20 (2007), taip pat keli tūkstančiai išmokusių
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųnykstanti
KilmėAltajaus
 tungusų-mandžiūrų
  mandžiūrų grupė
   mandžiūrų
Rašto sistemosMandžiūrų raštas
Kalbos kodai
ISO 639-1mnc
ISO 639-2mnc

Mandžiūrų kalbanykstanti kalba, priklausanti Altajaus kalbų šeimos tungusų-mandžiūrų kalbų grupės mandžiūrų pogrupiui.[1] Vartojama Šiaurės rytų Kinijos Mandžiūrijos regione gyvenančių mandžiūrų, kurių dauguma kalba kiniškai. Šios kalbos vartotojų XX a. pabaigoje buvo likę vos kelios dešimtys. Dabar keli tūkstančiai žmonių gali kalbėti mandžiūrų kalba kaip antrąja kalba, ją išmokę per valstybines pradinio ugdymo programas ar nemokamas suaugusiųjų pamokas klasėse ar internetu.[2]

Kinų ir mandžiūrų raštas (dešinėje) Uždraustajame mieste

Kinijos universitetuose dėstoma mandžiūrų kalba dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turi panašų statusą, kaip ir lotynų kalba ar senosios graikų ir slavų kalbos Europos universitetuose.

Tai buvo oficiali džurdžėnų kilmės Dzinų dinastijos kalba 1115-1234 m., viena iš oficialių Čingų dinastijos 1644-1912 m. kalbų Kinijoje ir Vidinėje Azijoje. Kaip ir kitos iš Sibiro kilusios kalbos, ji yra agliutinacinė kalba, demonstruojanti ribotą balsių harmoniją. Ji daugiausia siejama su protėvių džurdžėnų kalba, nors yra daug skolinių žodžių iš mongolų ir kinų kalbų. Mandžiūrų raštu rašoma vertikaliai pagal mongolų rašto pavyzdį, iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Mandžiūrų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. „Ta Kung Pao: Saving Manchu Language and Reviving Manchu Culture“ (kinų). 26 April 2015. Suarchyvuotas originalas 2017-11-08.

Nuorodos

redaguoti