Manasa (skr. मनसा = Manasā, beng. মনসা = Monošā) – hinduistinė gyvačių deivė, garbinama daugiausia Bengalijoje ir kitur šiaurės rytų Indijoje. Tikima, kad jai pavaldžios gyvatės ir jų nuodai. Jos meldžiama apsaugoti nuo gyvačių nuodų, kitų ligų. Dažniausiai garbinama be atvaizdo (kartais jį atstoja molinis puodas arba gyvatės pavidalo žemių kauburys). Lietinguoju laikotarpiu Manasos garbei vyksta Džhapano šventė, kurios metu deivės garbintojai renka kobras, jas laiko rankose, leidžia joms gelti, taip siekdami parodyti savo pasitikėjimą Manasa tiek šiame, tiek pomirtiniame gyvenime.[1]

Manasa liaudies devocialaus meno paveikslėlyje

Pagrindinis liturginis tekstas, pasakojantis apie Manasą, yra Manasa mangalkavja. Manasa taip pat minima „Mahabharatoje“, puranose. Kartais ji laikoma Šivos dukterimi, gimusia iš jo proto (manas). Jos brolis – gyvatė Šeša.[2] Deivės sūnumi laikomas rišis Astika.

Dar žinoma kaip Višuhara („nuodų naikintoja“), Nagalakšmė („gyvačių Lakšmė“).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Manasā.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 132
  2. Мифы народов мира. Манаса , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.